Liberalų ir centro sąjungoje įsisteigusi Liberalios politikos frakcija žada puoselėti tikrąsias liberalizmo vertybes, idėjas ir siekti, kad partija grįstų jomis savo veiklą. Lyg ir prasmingas žingsnis, gražūs tikslai. Juk vertybinio šios partijos stuburo kol kas nepavyko užčiuopti net ir prityrusiems politinės anatomijos išmanytojams.
Kad ir kur bestum, visur labai minkšta, lankstu, gerai pritaikyta valdžios kėdei ir pinigų injekcijoms.
Į kovą už tikrąsias vertybes sukilę liberalcentristų parlamentarai prieš kelias dienas perrinko savo frakcijos seniūną. Algį Čapliką pakeitė Algis Kašėta. Liberalizmo išpažinėjams Seime nuo šiol vadovaus ne buvęs centristas, o buvęs krikščionis demokratas. Sunku pasakyti, ar tai teikia vilčių, jog liberalizmo vertybių šios frakcijos veikloje dabar bus nuosekliau laikomasi.
Iškalbus ir šaunus Artūro Zuoko pagalbininkas - anksčiau jį griežtai kritikavęs A. Čaplikas nepasižymi ištikimybe ideologiniams principams. Pasak jo, ideologija turi rūpėti politologams. Tuo tarpu ištikimybė jam, regis, asocijuojasi ne su principais ir vertybėmis, o su partijos lyderiu. Taigi buvusio seniūno ir jo bendraminčių sodinimas ant atsarginių suolelio Liberalų ir centro frakcijoje gali liudyti, jog aklą atsidavimą lyderiui keis šiokia tokia atodaira į principus ir idėjas.
Galima pasitikėti liberalcentristų "vertybinio maišto" nuoširdumu, tačiau kol kas trūksta pagrindo vertinti jo idėjinius bei praktinius orientyrus. Šios partijos pirmininko pareigose laikinai atsidūrusio Vytauto Bogušio pareiškimas, kuriuo maištingiems parlamentarams už neklusnumą grasinama žiauriu atpildu, nėra toks grynai neurasteniškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nes juo metamas seniai užantyje laikytas iššūkis, su kuriuo nepakankamai nuosekliai skaitytasi.
Anot V. Bogušio, frakcijos seniūną pakeitusių Liberalų ir centro sąjungos parlamentarų veiksmuose nematyti "jokių naujų vertybinių idėjų, o tik pragmatiškas valdžios siekimas". Tai netiesa, bet ne tokia akivaizdi, kaip galėtų būti. Beje, reikėtų klausti ir paties V. Bogušio - ką bendra su jo lyg ir išpažįstama krikščioniška demokratija, jos vertybėmis turi A. Zuokas su A. Čapliku? Kažkodėl V. Bogušis besąlygiškai palaiko juos, o ne savo buvusį bendramintį moderniųjų krikdemų partijoje - A. Kašėtą. Kur čia vertybės ir kur - pragmatiškas išskaičiavimas? Šiaip ar taip, V. Bogušio priekaištą liberalios politikos šalininkai galėjo atremti iš anksto, jei būtų labiau išryškinę savo nuostatas.
Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir jų bendražygiai pastaruoju metu kviečia grįžti prie liberalizmo vertybių, kurias, tikėtina, sugeba nuosekliai išaiškinti. Tačiau liberalizmą jie kartais mato perdėm vienpusiškai, šiuo atžvilgiu nedaug išsiskirdami iš kritikuojamos partijos aplinkos. Iš kai kurių jų kalbų susidaro įspūdis, jog daugumą visuomenės ir valstybės problemų galima vertinti ir išspręsti vadovaujantis vien modernios vadybos ir verslo logika.
Maištingiesiems Liberalų ir centro sąjungos reformatoriams trūksta ne tik idėjinio, bet ir praktinio ryžto. Statybų karštligės laidojamam Vilniaus miestui jie kartu su savo partijos pirmininku linki gražaus betoninio sarkofago, sakydami, jog nieko nepadarysi - urbanizacija aukščiau visko. Tačiau statybos bendrovių siautėjimą su mero palaiminimu vadinti urbanizacija yra kone tas pat, kas pasaulinę prekybą narkotikais vadinti globalizacija. Pagaliau, jei liberalios politikos aktyvistai atkreiptų kolegų Vilniaus savivaldybėje dėmesį, jog pirmiau reikia spręsti kamščių gatvėse problemas, o ne sodinti palmes Neries krantinėje ir kliedėti apie vandens parkus, tai būtų jau šis tas. Matytume pažiūrų skirtumą, kurio pasigenda V. Bogušis.
Ir dar vienas štrichas, reikalaujantis didesnio aiškumo. Liberalios politikos frakcijos lyderio pavaduotoju paskirtas asmuo yra viešai tvirtinęs, jog reikalaujantys iš politikų ideologijos ir etikos normų laikymosi yra kvailesni už tuos, kurie ideologijos ir minėtų normų nepaiso. Taigi patys įsteigė frakciją, kad gaivintų liberalizmą, ir patys sako, kad ideologijos rūpi kvailiams. Reikėtų būti nuoseklesniems.
www.lrt.lt
