Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. 2017 m. šalyje užregistruoti 474 erkinio encefalito ir 2826 Laimo ligos atvejai.
Draudikai patvirtina, kad erkių pernešamos ligos iš tiesų yra vienas dažniausių susirgimų, kurių sukeltas žalas tenka administruoti.
„Nors praktiškai nuolat vyksta kampanijos ir žmonės raginami nepamiršti skiepų nuo erkinio encefalito, kurių efektyvumas yra netoli 100 proc., situacija vis tiek išlieka sudėtinga ir tai kelia nerimą.
Juk vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį, keliauja, sportuoja ir taip patenka į rizikos zoną, jei tik maksimaliai nesisaugo“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
ULAC duomenimis, erkių įkandimų sukeltų susirgimų pasitaiko visoje Lietuvoje, tačiau pirmauja didžiosios Vilniaus ir Kauno apskritys, o erkinis encefalitas dažniau fiksuojamas miškinguose ir žmonių rekreaciniais tikslais gausiai lankomose Alytaus ir Utenos apskrityse.
„Bendras vaizdas iš esmės nedžiugina, norėtųsi pasakyti, kad yra šalies teritorijų, kurios saugesnės, o rizika rasti „įsisegusią“ erkę jose mažesnė, bet nuraminti, deja, negalime.
Tarptautinių sveikatos organizacijų žemėlapiuose Lietuva išskiriama kaip didelės rizikos zona, tai patvirtina ir mūsų duomenys: užsikrėsti galima praktiškai visur“, – teigia A.Žilėnas.
Beje, ECDC vertinimu, Estijoje ir Latvijoje padėtis taip pat nėra džiuginanti. Didžiausios erkinio susirgimo rizikos Europos trejetuke jos rikiuojasi iškart po Lietuvos. Estija su 8,7 susirgimo atvejais 100 tūkst. žmonių yra antroje, o Latvija su 7,1 atvejo – trečioje vietoje.
Palyginimui, bendrai Europoje 100 tūkst. žmonių tenka 0,4 susirgimų erkiniu encefalitu. Kaimyninėje Lenkijoje šis rodiklis yra dar geresnis – vos 0,3 atvejo.
„Vienas iš būdų apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Deja, nuo erkių pernešamos Laimo ligos skiepų nėra, belieka patiems būti budriems ir atsargiems.
Susirgimai Laimo liga sudaro pusę visų užregistruojamų susirgimų atvejų, kai erkinis encefalitas – beveik 6 proc. Vadinasi, prevencijos priemonės veikia, tačiau žmonės vis dar nežino, kaip tinkamai saugotis nuo pačių erkių įsisiurbimo“, – sako A.Žilėnas.
Patarimai yra žinomi ir lengvai įsimenami: vengti neprižiūrimų ir nešienaujamų pievų, krūmynų, brūzgynų. Ruošiantis leisti laiką gamtoje apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis užsegamais rankogaliais, palaidines sukišti į kelnes, o kelnių klešnes – į batus.
Grįžus į namus būtinai reikia apžiūrėti kūną, plaukus, jei yra – nuimti ropojančią erkę, o jeigu ji jau įsisiurbusi – atsargiai ištraukti.
„Tam tikrų profesijų žmonės, nuo erkių pernešamų ligų yra skiepijami privalomai, pavyzdžiui, aplinkosaugininkai. Panašu, kad didelę atsakomybę už savo vaikus jaučia tėvai ir renkasi geriau jau paskiepyti atžalą, nei rizikuoti jos sveikata. Mūsų duomenys rodo, kad erkių platinamomis ligomis Lietuvoje vaikai užsikrečia ypač retai.
Tačiau čia svarstyklės ir pakrypsta į visai nedžiuginančią pusę, kadangi erkiniu encefalitu dažnai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Būtent jie turėtų kuo greičiau imtis prevencijos bei atsargumo priemonių“, – teigia A.Žilėnas.
