Vilniaus gražiausia

sssssssssss

Tik grįžau iš Prahos, kur taip pat uždegta centrinė miesto eglė, tačiau ši eglė nėra esminis akcentas, su niekuo nekonkuruoja (nei su Bratislavos, nei su Brno eglėmis). Kiekvienoje didesnėje Prahos aikštėje, nebūtinai senamiestyje, bet ir miesto rajonų aikštėse, statomi šventiniai miesteliai, kaip ir Vilniuje. Didesnio žmonių susibūrimo vietose, kaip Vaclavo aikštėje, nuolat kūrenasi stilizuotas laužiukas, kuris visgi šildo, o paviljonų esmę, bent jau miesto centre, sudaro tikrai ne vaškinių žvakių ar šalto šokolodalo, šaltų ledinukų prekyba, kuo puikuojasi Vilniaus Katedros aikštės prekybos paviljonai, bet karštų gėrimų, punšo, nealkoholinio vyno, karšto kiaušininio, karšto medaus, karšto šokolado ir šokolado likerio prekyba. Vieni iš didesnių stiklinėlių, kiti iš mažyčių, nenori, perki tiesiog karštos arbatos, vaikštai ir šildaisi. Čekijoje populiaru per šventes kepti nacionalinį mielinį pyragą, ir jis kepamas čia pat, ant iešmų, ant žarijų, laužiamas, valgomas karštas. Yra ir daugiau karšto maisto, kuris parduodamas čia pat. Pyragų žarijos dvelkia šiluma, kol pastovi, nusiperki, jau ir sušyli. Tada su šiltu gėrimu rankoje gali pasižiūrėti kokių amatų gamintojų prekių. Vilniaus eglutę aplankiau kelis kartus ir teko nustebti: kelios besifotografuojančios jaunos poros, nejaukus šaltis ir vos keli veikiantys pavilijonai. Pavilijonuose dominuoja prekės, kurias galima nusipirkti ir kitur: klausimas, kam pirkti šaltyje? Vienas kitas įdomesnis gaminys, bet juk neatbėgama čia apsipirkti, o ir aplinka nesuteikia džiaugsmo vaikščioti ir dairytis. Kol per dieną sugalvoji, grįžti, jau randi uždarytą langelį. Nedirba. Penktadienį 20 val. nedirba niekas, nors žmonių nemažai, šeštadienį 22 val., nors žmonių po šventiškomis lemputėmis yra, dirba vos keli šventiniai nameliai: kažkas spragintus riešutus parduoda, kažkas karštą vyną. Nei šventiško šurmulio, nei galimybių pajusti šilumą. Ar aplink Vilniaus eglutę susispietę verslininkai neturi jokios fantazijos, kaip pritraukti žmones prie savo langelių, ar lietuviškas verslas stabdomas kitaism būdais, nežinau, bet be brangaus karšto (bet neskanaus) vyno daugiau nėra jokių įdomesnių pasiūlymų? Šventinis miestelis šeštadienio vakarą jau užsidaręs, kai tuo tarpu Praha net "verda" iki vidurnakčio. Vilniuje matau stirenančius šaltyje pardavėjus jų baltuose, nejaukiuose, nors ir meniškuose nameliuose. Nesuprantu šito Lietuvos eglių konkuravimo iššūkio, nes papuoštos eglės tikrai nekonkuruoja. Jeigu reikia konkuruoti, tai tik dėl lankytojų, ir ne konkuruoti, o kviesti juos pabūti. Tačiau koks čia malonumas pabūti tarp tučių, užvertais langais paviljonų, drėgmėje ir šaltyje? Kas iš tos meniškos eglutės ir eglučių konkurencijos tarp Lietuvos eglių miestų gyventojams, svečiams, verslui? Formalios, gražiai papuoštos ir tuščios aikštės, per kurias kuo greičiau norisi perbėgti, kad atsidurtum šiltoje, žmogiškoje vietoje.