Bilietus platina bilietai.lt .
Žiema palaipsniui įgauna vis didesnę galią, o drėgnas šaltis ir ankstyva tamsa tampa gera dingstimi rastis pesimistinėms nuotaikoms. Todėl spalvinga, ugninga, veržli kaip braziliškas karnavalas ir subtili kaip erotiški prancūziški kvepalai muzikinė šventė-koncertas, kurią sukurs pirmąkart Lietuvos istorijoje žavioji Cezarios Evoros pasekėja – Maira Andrade (Kabo-Verde) su grupe (ant scenos bus 6 žmonės!) vasario 3 dieną Vilniaus klube-teatre „New York” (Kalvarijų g. 85) – geriausia visų žiemos švenčių dovana draugams bei artimiesiems ir puikiausias apdovanojimas sau – juk prašmatnesnio koncerto Lietuvoje dar nėra buvę! Maira Andrade – miela, nuostabi, dosni ir spinduliuojanti. Jos gilus, išsiskirtinis, poetiškas ir įtaigus balsas prieš keletą metų buvo akimirksniu apibūdintas kaip „kita Kabo-Verde” - Cezarios Evoros aidas, nepriklausantis nuo likimo vingių ir tradicijų šydo. Savo ketvirtajame albume, Lovely Difficult, Maira Andrade atveria pasaulio žemėlapį – nuo savo gimtojo Kabo-Verde link europietiškos pop-muzikos ir tropikais dvelkiančių svajonių. Paslaptingas, turiningas ir daugiakalbis albumas. Lovely Difficult, neužilgo pasirodysiantis prekyboje, yra ketvirtas šios dvidešimt aštuonerių metų dainininkės, kuri aiškiai duoda suprast, kad jos gyvenimas ir tikslai ne tokie paprasti, kaip galėtų pasirodyti, albumas. Ji nėra tradicinė dainų atlikėja. Ji gali būti švelni, bet taipogi energinga, pasitikinti savimi ir tvirta; ji miela, bet jos muzikoje ir gyvenime juntama laisvės dvasia. Albumo pavadinimas Lovely Difficult – tai mažybinis-maloninis vardas, kuriuo ją vadiną jos partneris. Mairos dainavimas – tai švytinčių, šokančių spalvų, aksominių ritmų ir pikantiškų melodijų mišinys. Jos balsas subtiliai pagardintas pipirais, tarsi europietiška pop-muzika būtų pabuvojusi atogrąžų salyne. Dainos sukelia mintis apie nesibaigiančią vasarą, kartais rasotą ir ūkanotą, bet be menkiausios užuominos į egzotiką. Atliekamos Kabo-Verde kreolų, anglų ir portugalų kalbomis, jos nuneša mus į savo šiltą, kvapą gniaužiančią nežinią. Mairos atliekama populiarioji muzika apima viso pasaulio žanrus – nuo vakarų romantizmo iki pietų jausmingumo ir nacionalinės afrikietiškosios regi stiliaus muzikos. Tai populiari, gyva, keliaujanti tropikų muzika. Mairos tikslas buvo sukurti „muziką, atspindinčią mano gyvenimą”. O jos gyvenimas buvo spalvingas. Jos tėvas kovojo už Kabo-Verde nepriklausomybę, ir tą kovą rėmė Kuba. Kai iškilo pavojus jo besilaukiančios partnerės sveikatai, ji buvo išsiųsta į „brolišką respubliką”, kad galėtų ten saugiai leisti ateiti į šį pasaulį naujai gyvybei. Todėl Maira gimė Havanoje, bet jos ankstyva vaikystė praėjo Kabo-Verde (Žaliojo kyšulio) sostinėje Prajoje. Vėliau, būdama šešerių metų, ji su motina ir patėviu – diplomatu išvyko į Senegalą, Angolą ir Vokietiją. Kai būdama keturiolikos metų grįžo į Kabo-Verde, ji pradėjo dainuoti ir laimėjo aukso medalį 2001 m. Frankofonijos žaidynėse Otavoje. Cezaria Evora išgarsino savo šalį („Tai ne kyšulys, ir ši šalis ne žalia” - taip pasakė Veronika Morten iš leidinio Le Monde) ir Sent Vinsento salos mulatiškus ritmus bei morną ir koladerą visame pasaulyje. Maira Andrade kilus iš Santjago salos, kurioje muzika ritmingesnė, gausiau praturtinta perkusiniais instrumentais ir afrikietiškais motyvais – funana ir batuko, žanrais, kuriuos kolonijų elitas laikė nevertais skambėti, tad jie nebuvo paplitę pasaulyje. Tuo tarpu Maira šiuos ritmus dievina.
Žiema palaipsniui įgauna vis didesnę galią, o drėgnas šaltis ir ankstyva tamsa tampa gera dingstimi rastis pesimistinėms nuotaikoms. Todėl spalvinga, ugninga, veržli kaip braziliškas karnavalas ir subtili kaip erotiški prancūziški kvepalai muzikinė šventė-koncertas, kurią sukurs pirmąkart Lietuvos istorijoje žavioji Cezarios Evoros pasekėja – Maira Andrade (Kabo-Verde) su grupe (ant scenos bus 6 žmonės!) vasario 3 dieną Vilniaus klube-teatre „New York” (Kalvarijų g. 85) – geriausia visų žiemos švenčių dovana draugams bei artimiesiems ir puikiausias apdovanojimas sau – juk prašmatnesnio koncerto Lietuvoje dar nėra buvę! Maira Andrade – miela, nuostabi, dosni ir spinduliuojanti. Jos gilus, išsiskirtinis, poetiškas ir įtaigus balsas prieš keletą metų buvo akimirksniu apibūdintas kaip „kita Kabo-Verde” - Cezarios Evoros aidas, nepriklausantis nuo likimo vingių ir tradicijų šydo. Savo ketvirtajame albume, Lovely Difficult, Maira Andrade atveria pasaulio žemėlapį – nuo savo gimtojo Kabo-Verde link europietiškos pop-muzikos ir tropikais dvelkiančių svajonių. Paslaptingas, turiningas ir daugiakalbis albumas. Lovely Difficult, neužilgo pasirodysiantis prekyboje, yra ketvirtas šios dvidešimt aštuonerių metų dainininkės, kuri aiškiai duoda suprast, kad jos gyvenimas ir tikslai ne tokie paprasti, kaip galėtų pasirodyti, albumas. Ji nėra tradicinė dainų atlikėja. Ji gali būti švelni, bet taipogi energinga, pasitikinti savimi ir tvirta; ji miela, bet jos muzikoje ir gyvenime juntama laisvės dvasia. Albumo pavadinimas Lovely Difficult – tai mažybinis-maloninis vardas, kuriuo ją vadiną jos partneris. Mairos dainavimas – tai švytinčių, šokančių spalvų, aksominių ritmų ir pikantiškų melodijų mišinys. Jos balsas subtiliai pagardintas pipirais, tarsi europietiška pop-muzika būtų pabuvojusi atogrąžų salyne. Dainos sukelia mintis apie nesibaigiančią vasarą, kartais rasotą ir ūkanotą, bet be menkiausios užuominos į egzotiką. Atliekamos Kabo-Verde kreolų, anglų ir portugalų kalbomis, jos nuneša mus į savo šiltą, kvapą gniaužiančią nežinią. Mairos atliekama populiarioji muzika apima viso pasaulio žanrus – nuo vakarų romantizmo iki pietų jausmingumo ir nacionalinės afrikietiškosios regi stiliaus muzikos. Tai populiari, gyva, keliaujanti tropikų muzika. Mairos tikslas buvo sukurti „muziką, atspindinčią mano gyvenimą”. O jos gyvenimas buvo spalvingas. Jos tėvas kovojo už Kabo-Verde nepriklausomybę, ir tą kovą rėmė Kuba. Kai iškilo pavojus jo besilaukiančios partnerės sveikatai, ji buvo išsiųsta į „brolišką respubliką”, kad galėtų ten saugiai leisti ateiti į šį pasaulį naujai gyvybei. Todėl Maira gimė Havanoje, bet jos ankstyva vaikystė praėjo Kabo-Verde (Žaliojo kyšulio) sostinėje Prajoje. Vėliau, būdama šešerių metų, ji su motina ir patėviu – diplomatu išvyko į Senegalą, Angolą ir Vokietiją. Kai būdama keturiolikos metų grįžo į Kabo-Verde, ji pradėjo dainuoti ir laimėjo aukso medalį 2001 m. Frankofonijos žaidynėse Otavoje. Cezaria Evora išgarsino savo šalį („Tai ne kyšulys, ir ši šalis ne žalia” - taip pasakė Veronika Morten iš leidinio Le Monde) ir Sent Vinsento salos mulatiškus ritmus bei morną ir koladerą visame pasaulyje. Maira Andrade kilus iš Santjago salos, kurioje muzika ritmingesnė, gausiau praturtinta perkusiniais instrumentais ir afrikietiškais motyvais – funana ir batuko, žanrais, kuriuos kolonijų elitas laikė nevertais skambėti, tad jie nebuvo paplitę pasaulyje. Tuo tarpu Maira šiuos ritmus dievina.