• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Krizė pagausino automobilių savininkų, siekiančių pasipelnyti iš privalomojo ir kasko draudimo, gretas. Tačiau draudikai irgi nesnaudžia – jie dar akyliau tikrina kiekvieną atvejį.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelis draudimo bendrovių fiksuoja bandymų sukčiauti ir išaiškintų sukčiavimo atvejų rekordus. Kitaip sakant, nors sunkmečiu nesąžiningų gyventojų padaugėjo, sukčių demaskuojama irgi daugiau.

REKLAMA

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės spaudai Ernestos Dapkienės, bendrovės specialistai pernai išaiškino 272 tokius atvejus. Tai yra beveik 75 procentais daugiau nei 2008 metais, kai buvo išaiškinti 157 bandymai sukčiauti.

„Lietuvos draudimo“ transporto priemonių žalų vertintojas Giedrius Aleščikas atkreipė dėmesį, jog itin daug apsukruolių buvo šventiniu periodu – tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Vairuotojai, matyt, tikėjosi, jog tokiu metu draudikų budrumas bus sumažėjęs. Bet mes dirbome atidžiai ir jiems teko nusivilti“,– sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Ši draudimo bendrovė daugiausia bandymų sukčiauti užfiksavo privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudarė net 78 procentus visų išaiškintų sukčiavimų.

Dažniausiai automobilių savininkai bandė inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažesniąją dalį apgavysčių sudarė bandymai apdrausti automobilį jau padarius avariją.

Iš viso aferistai, tarp jų ir būsto draudimo bei kitose srityse, iš „Lietuvos draudimo“ pernai siekė neteisėtai gauti 6,1 milijono litų. 2008 metais – 3,5 milijono litų.

REKLAMA

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ žalų departamento vadovė Inga Pyragytė sakė, kad pernai 100 procentų išaugo bandymų sukčiauti skaičius neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Taip pat labai padaugėjo klientų, siekiančių nesąžiningu būdu gauti didesnę draudimo išmoką nei priklauso.

REKLAMA

„Augančią tendenciją sukčiauti stebi visos draudimo bendrovės, tačiau draudikai yra gerai pasirengę – jų naudojamos patikros sistemos leidžia atpažinti tokius atvejus. Galima sakyti, kad sunkmetis draudikus privertė patobulėti“,– „Sekundei“ teigė Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, per krizę pradėję skrupulingiau skaičiuoti pinigus vairuotojai ir draudėjai dažniau ginčijasi tarpusavyje. Draudimo priežiūros komisijai 2009 metais arbitru teko būti 285 kartus, o užpernai –190 kartų.

Nori kelių išmokų

Draudikai išskiria kelias populiariausias sukčiavimo rūšis. Tai – informacijos klastojimas deklaracijoje siekiant gauti didesnę draudimo išmoką. Vairuotojai nurodo didesnius nuostolius nei realiai patyrė eismo įvykio metu.

REKLAMA

Taip pat automobilių savininkai gana dažnai už tą patį automobilio apgadinimą mėgina kelis kartus gauti draudimo išmoką.

Pirmą kartą patekę į avariją ir gavę draudimo išmoką grynaisiais, jie automobilio neremontuoja. Įvykus pakartotinei avarijai, draudikams nurodo ne tik per ją atsiradusius automobilio pažeidimus, bet ir priskiria ankstesnius.

REKLAMA

Tokiu būdu apgauti draudikus mėgina tiek apsidraudusieji civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimais.

„Lietuvos draudimo“ žalų vertintojas G.Aleščikas pasakojo, kad siekdami pasipelnyti vairuotojai meluoja apie įvykio aplinkybes.

Pasak eksperto, dažnai vairuotojų kūrybiškumas meluojant draudikams padeda demaskuoti rezgamą aferą. Tarkim, jie nurodo tokias avarijos aplinkybes, kurioms esant negali būti automobiliui padaryti tokie pažeidimai, kokius jie nurodė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, nesąžiningiems vairuotojams jų sukurta istorija atrodo pakankamai įtikinama, o draudikams, turintiems atitinkamų žinių ir patirties bagažą, kelia juoką, nes akivaizdu, kad klientas meluoja.

Dar viena sukčiaujančių automobilių savininkų kategorija – neturintieji vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo.

REKLAMA

Dalis vairuotojų sunkmečiu bando sutaupyti ir važinėja neturėdami draudimo. Sukėlę avarijas, jie bando apsidrausti, nes neturi lėšų atlyginti nuostoliams.

Tokiais atvejais draudimo neturintys avarijų kaltininkai kito automobilio vairuotojo prašo iškart nepildyti įvykio deklaracijos, palūkėti. Kad pastarajam nesukeltų įtarimų, kaip užstatą siūlo palikti automobilio ar asmens dokumentus.

Kitam vairuotojui sutikus, avarijos sukėlėjas kiek įkabindamas skuodžia į draudimo bendrovę.

Draudikai tikina, kad tokius bandymus sukčiauti išaiškina beveik 100 procentų.

Inga SMALSKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų