NATO durys lieka atviros visoms demokratinėms Europos šalims, kurios nori ir yra pajėgios prisiimti narystės įsipareigojimus ir kurių priėmimas į Aljansą prisidėtų prie bendro saugumo ir stabilumo, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Vilniuje gegužės 19 dieną surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Vilniaus dešimtuko veiklai.
Aljanso „atvirų durų" politika, pasak ministro, aiškiai pabrėžiama ir NATO Generalinio Sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno paskirtos ekspertų grupės gegužės 17 dieną pateiktose rekomendacijose dėl naujosios NATO Strateginės koncepcijos.
Šiuo renginiu Vilniaus rotušėje minimas Vilniaus dešimtuko įkūrimo dešimtmetis ir siekiama paskatinti narystės NATO siekiančios Gruzijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos bei Juodkalnijos tarpusavio bendradarbiavimą, panašiai kaip Vilniaus dešimtuko šalių.
„Vilniaus dešimtuko iniciatyva, be abejo, buvo sėkminga. Ji įrodė, kad valstybės kandidatės buvo pasirengusios prisidėti prie euroatlantinio saugumo kūrimo ne per konfrontaciją ir naujų skiriamųjų linijų brėžimą, bet per bendradarbiavimą ir sutarimo paiešką. Nuspręsdamos dirbti kartu dar prieš stojimą, kandidatės išlaikė esminį testą ir parodė pasirengimą prisijungti prie organizacijos, kurios veikla grindžiama konsensusu“, - diskusijoje sakė A.Ažubalis.
Jo įsitikinimu, visos narystės NATO siekiančios valstybės turi bendrą tikslą – didesnį saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje.
„Šis bendras tikslas galėtų dar kartą tapti galingu katalizatoriumi suvienijant jų pastangas“, - teigė ministras.
Diskusijoje Vilniuje taip pat dalyvauja krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolis Vašadzė, Kroatijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius politiniams reikalams Davoras Božinovičius, Seimo Užsienio komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, aukšti Vilniaus dešimtuko ir narystės NATO siekiančių valstybių pareigūnai bei akademinės bendruomenės atstovai.
Šių metų gegužės mėnesį sukanka 10 metų, kai pirmą kartą Vilniuje kartu susitiko tuomet NATO narystės siekiančių šalių – Albanijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos - užsienio reikalų ministrai. Susitikimo metu buvo nuspręsta solidariai bendradarbiauti siekiant euroatlantinės integracijos tikslų. Prie šios grupės vėliau prisijungus Kroatijai, grupė tapo žinoma Vilniaus dešimtuko vardu.
Solidarumo, vieningos ir laisvos Europos idėjomis pagrįsta Vilniaus dešimtuko iniciatyva yra vienas didžiausių Lietuvos diplomatinių laimėjimų, padėjusių šios grupės valstybėms tapti NATO narėmis. Vilniaus procesas taip pat reikšmingai prisidėjo prie naujos Europos saugumo struktūros kūrimo bei demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės plėtimo.
