Vienų politikų nepasitenkinimas kitais negali būti išreiškiamas tiesioginio valdymo įvedimu, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
"Siūlymai įvesti tiesioginį valdymą daugiausiai grindžiami politinės kovos motyvais, - Eltai teigė teisininkas, komentuodamas kai kurių neįtakingų partijų siūlymą įvesti tiesioginį sostinės valdymą. - O jei kuris nors savivaldybės politikas ar pareigūnas nusižengia įstatymams, tie veiksmai turi būti įvertinti nustatyta tvarka. Tačiau vienų politikų nepasitenkinimas kitais politikais negali būti išreiškiamas tokiais sprendimais kaip tiesioginio valdymo įvedimas".
Tiesioginis miesto valdymas yra demokratiškai išrinktos miesto institucijos veiklos sustabdymas, kai panaikinama miesto gyventojų teisė į savivaldą. Anot K. Čilinsko, tiesioginis valdymas sutrikdo savivaldą tiek pilietinių teisių įgyvendinimo, tiek ekonomikos vystymo aspektu.
"Todėl teisinėje valstybėje tokios žalingos priemonės gali būti imamasi tik tuo atveju, jei ja stengiamasi išvengti dar didesnės žalos - šalies teritorinio vientisumo pažeidimo, nedemokratinio perversmo ir t. t.", - pabrėžė advokatas.
Pasak jo, pasigirdę siūlymai įvesti tiesioginį valdymą Vilniuje rodo, kad Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusios piliečių politinės teisės, tarp jų - teisė į savivaldą. K. Čilinskas apgailestavo, kad Lietuvoje iki šiol oficialiai neišversti ir nepaskelbti pagrindiniai Jungtinių Tautų teisės aktai piliečių teisių srityje: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas.
K. Čilinskas priminė, jog Aukščiausioji Taryba yra tik paskelbusi, kad prisijungia prie šių aktų, bet vėliau buvo užmiršta juos ratifikuoti. Nors žmogaus teisių gynėjams spaudžiant prieš kelerius metus Seimas nutarė, kad šie fundamentalūs aktai turi būti oficialiai išversti, ratifikuoti ir paskelbti, tai esą nėra padaryta.
"Lietuvos piliečiai turi ieškoti neoficialių šaltinių, kad susipažintų su šiais reikšmingais žmogaus teisėms aktais, - apgailestavo teisininkas. - Ginti savo teises Lietuvos teismuose, remiantis šiais Jungtinių Tautų aktais, piliečiai negali, nes pagal Konstituciją tik ratifikuotos ir oficialiai paskelbtos tarptautinės sutartys yra Lietuvos teisinės sistemos dalis. Nenuostabu, kad, Lietuvoje esant tokiai "pagarbai" fundamentaliems tarptautiniams teisės aktams, visai rimtai svarstomi tiesioginio valdymo įvedimo klausimai".
ELTA primena, kad Nacionalinės centro partijos ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderiai Romualdas Ozolas bei Arvydas Akstinavičius praėjusią savaitę pasiūlė apsvarstyti galimybę įvesti Vilniuje tiesioginį valdymą.
Susirūpinę dėl gilėjančios sostinės valdžios krizės, kuri esą gresia peraugti į valdžios institucijų krizę, jie paragino Prezidentą, Seimą ir Vyriausybės atstovus rimtai pasidomėti sostinės mero Artūro Zuoko bei jo pavaldinių veiksmų teisėtumu, o priimant sprendimus neatmesti galimo miesto tiesioginio valdymo, kurį numato Konstitucija.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą, jei taryba savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką, kai remdamasi teismų sprendimais Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Konstituciją bei įstatymus. Galimybė įvesti tiesioginį valdymą numatyta ir tuo atveju, kai savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką neišrenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei savivaldybės administracijos direktoriaus.
Tačiau tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai atstovaujantys parlamentarai skeptiškai įvertino tokį siūlymą. Jie teigė turį nemažai pastabų dėl A. Zuoko veiklos, tačiau tikino nematą rimto pagrindo tiesioginiam valdymui įvesti.
ELTA
