Benamių vakarėlis baigėsi nužudymu
Nužudytąjį paslėpė šiukšlyne
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaune, negyvenamame Spaustuvininkų gatvės name, besiglausdavęs Kęstutis Kisielius (53 m.) nuo šiol gana ilgai gali būti garantuotas, kad jam nebereikės ieškoti, kur gyventi, kur pernakvoti ir kaip prasimanyti pietus ar vakarienę. Nuo Ukmergės kilęs vyras, turintis net 11 teistumų, neseniai buvo nuteistas dvyliktą kartą - šįkart už nužudymą. Dar 1988 metais pripažintam itin pavojingu recidyvistu benamiui Kauno apygardos teismas neseniai paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Prie butelio - apie senas nuoskaudas
Savo namų Kęstutis ir neturi todėl, kad per gyvenimą eina nusikalsdamas: smulkiai ir nesmulkiai vagiliaudavo, įkliūdavo, stodavo prieš teismą, kalėdavo - šitaip nuo 20 metų amžiaus. Buvo sukūręs šeimą, tačiau šeima subiro.
2006 metų pabaigoje Kęstutis, eilinį kartą sugrįžęs į laisvę iš įkalinimo įstaigos, apsistojo Kaune. Valkataudamas susipažino su tokio pat likimo asmenimis ir buvo pakviestas įsikurti apleistame name Spaustuvininkų gatvėje. Čia keliuose kambariuose gyveno po kelis benamius. Dienomis jie išeidavo kas sau, o vakarais susirinkdavo į savo buveinę. Neretai čia visi išgerdavo. Kaip žinia, prie butelio paaštrėja visi rūpesčiai, pagilėja įvairios nuoskaudos, tad tarp girtų asmenų kartais įvykdavo ir muštynėmis pasibaigdavusių barnių.
Vienas toks "kruvinas vakarėlis" įvyko ir 2006-ųjų gruodžio viduryje - tikslios dienos nė vienas iš įvykio dalyvių negalėjo nurodyti, tarsi patvirtintų, jog tokia buvo benamių kasdienybė. Anot Kęstučio, girtas "kolega" Eugenijus Batyrovas (tuomet 51 m.), pravarde Batyrka, pradėjo kibti prie jo, taip pat stipriai neblaivaus, niekindamas už neva įskundimą. Esą prieš kelias savaites rytą nubudęs Kęstutis, iš skausmo nebegalėdamas pasijudinti, suprato gulįs kruvina galva ir sulaužytais šonkauliais, bet neatsiminė, kas iš vakaro jam nutiko, tad bičiuliai papasakojo, kad jį žiauriai mušęs Batyrka. Kęstutis niekam nesiskundęs ir į medikus nesikreipęs - tiesiog, anot paties, prasivaikščiojęs, susveikęs ir užmiršęs. Užtat Batyrkai esą atrodė kitaip - neva jis buvęs įskųstas pareigūnams. Anot Kęstučio, tokiais priekaištais Batyrka jį vis kabinęs įžeidžiančiais žodžiais ir žadėjęs "paauklėti".
Po ranka - ir kirvis, ir peilis
Lemtingąjį vakarą Batyrka vėl prisiminė nuoskaudas dėl neva įskundimo ir iš palovio pasiėmė kirvį, kuris čia būdavo nuolat. Užsimojo ant Kęstučio, bet smurto buvo išvengta - pašokęs Kęstutis, padedamas dar vieno benamio - Roberto Stasio Spalio (38 m.) - kirvį iš Batyrkos atėmė. Anot 6 kartus teisto R. S. Spalio, Batyrka nurimo, bet tada prie jo prišoko Kęstutis ir pradėjo Batyrką spardyti, daužyti, galop kelis kartus dūrė peiliu susirietusiam ant lovos. R. S. Spalis esą muštis nenorėjo, todėl iškart nuėjo miegoti į savo kambarį, abu palikdamas aiškintis vienus. O Kęstutis tikino, kad jam reikėjo stipriai gintis prieš karingai nusiteikusį Batyrką - tą jis ir daręs.
Kitą rytą pakirdę iš guolių keli benamiai, išėję į laiptinę, joje rado gulintį nebegyvą kruviną Batyrką. Niekas, išskyrus K. Kisielių ir R. S. Spalį, negalėjo suprasti, kas nelaimėliui atsitikę, nes išvakarėse, būdami stipriai girti, muštynes pramiegojo - kas kitame kambaryje, o kas ir tame pačiame. Visi tik negalėjo abejoti buvus smurtą, nes aplinkui buvo matyti kraujo dėmių. Benamiai, pasvarstę, kad iškviesta policija jiems, anksčiau teistiems, tik pridarys naujų rūpesčių, kaipmat nutarė lavono atsikratyti. Išvakarėse Batyrką sužalojęs ir likimo valiai palikęs Kęstutis pasiūlė R. S. Spaliui kartu numesti Batyrkos lavoną laiptais žemyn, kur yra šiukšlynas - ten esą niekas jo nesuras. Kęstutis paėmė lavoną už pažastų, R. S. Spalis - už kojų, perkėlė per laiptų turėklus ir numetė žemyn į šiukšlyną. Tada abu palipę laiptais žemyn, ant Batyrkos lavono dar užvertė apačioje laiptų stovėjusią medinę spintą. Kęstutis prisipažino R. S. Spaliui, kad E. Batyrovas miręs nuo jo rankos. Daugiau kalbų apie nakties tragediją nebebuvo - benamiai gyveno kaip gyvenę, Batyrovo niekas nepasigedo, į policiją dėl jo nesikreipė.
Nužudytojo lavonas buvo aptiktas tik po dviejų mėnesių. Dar mėnesį nebuvo nustatyta aptikto nužudytojo asmenybė, kol morge savo dėdę atpažino kaunietė Aistė J. Tik tada iš mirties taško pajudėjo tyrimas dėl nužudymo aplinkybių ir priežasčių, buvo apklausta grupelė liudininkų, sulaikyti įtariamieji. R. S. Spalis šioje byloje irgi buvo kaltinamas kartu su Kęstučiu Kisieliumi, nes buvo nustatyta, kad lemtingąjį vakarą ir jis rankomis kirtęs keletą smūgių kirvį pasiėmusiam Batyrkai, be to, rytą kartu su Kęstučiu paslėpęs nužudytojo lavoną.
Teismas užgesino kaltinamojo viltį
Baigiantis ikiteisminiam tyrimui dėl E. Batyrovo nužudymo, R. S. Spalis mirė, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Bendrininko mirtis pažadino viltį kaltinamajam Kęstučiui Kisieliui - jis pradėjo kaitalioti anksčiau duotus parodytus, neigti savo kaltę ir tvirtinti, kad nuo jo neva kelių smūgių Batyrka negalėjęs numirti. Tačiau teismas vadovavosi ankstesniais K. Kisieliaus parodymais, kuriais jis prisipažino porą kartų dūręs Batyrkai, taip pat - kelis kartus duotais R. S. Spalio parodymais, kuriuose jis dar ir 2008-ųjų balandį patvirtino gerai matęs, kaip Kęstutis kelis kartus peiliu smeigė Batyrkai į galvą, ir benamės Ilonos Činikienės liudijimu, kad po įvykio Kęstutis jai buvo pasisakęs, jog nužudė Batyrką. Taigi teisme K. Kisieliaus piršta būtinosios ginties versija buvo atmesta. Tam pasitarnavo ir teismo medicinos ekspertų išvada apie E. Batyrovui padarytus sužalojimus: sužalojimų pobūdis atitiko R. S. Spalio liudijimą, o ne K. Kisieliaus. Beje, E. Batyrovas mirė nuo 5 mirtinų durtinių sužalojimų į krūtinę ir nugarą, jis tą vakarą buvo labai girtas - po mirties kraujyje rasta 4,45 procentai etilo alkoholio (itin sunkus girtumas).
Teismas, skirdamas bausmę žudikui, atkreipė dėmesį, kad jo padėtį būtų sušvelninusios šios aplinkybės: rūpestis sužalotuoju po įvykio, medikų iškvietimas. Tačiau to nebuvo - K. Kisielius po smurto protrūkio ramiausiai nuėjo miegoti.
Paskirdamas 10 metų laisvės atėmimo bausmę už bičiulio nužudymą, teismas priteisė iš jokių turtų ir jokio pragyvenimo šaltinio neturinčio nuteistojo K. Kisieliaus 50 000 litų neturtinei žalai, kurią patyrė nužudytojo duktė Sandra L., atlyginti. Nors moteris neslėpė, kad tėvas E. Batyrovas po šeimos skyrybų (tada jai buvo 9 metai) niekada ja nesirūpino, nors prisiminta, jog tėvas ir duktė retai susitikdavo (paskutinį kartą buvo matęsi prieš beveik 2 metus iki žinios apie jo nužudymą), tačiau teismas paaiškino, kad tėvo, koks jis bebūtų, netektis vaikams yra didžiuliai išgyvenimai, ir patenkino ieškovės prašymą dėl minėto ieškinio. Tik kada ir kaip moteriai galėtų atlyginti įkalintas benamis ir bedarbis, belieka skeptiškai spėlioti.
2009 01 28
