Žuvytes tualete nuleisti uždraudę šveicarai referendume nepritarė siūlymui, kad skriaudžiamus gyvūnus gintų jiems skirti advokatai.
Už tokį siūlymą pasisakė 30 proc. balsavusiųjų, prieš buvo 70 proc., praneša naujienų agentūra AFP.
Sekmadienį vykusį referendumą inicijavo Šveicarijos gyvūnų gynėjų grupuotė (PSA). Jei jų siūlymams būtų buvę pritarta, visi kantonai teisinių procesų metu gyvūnams privalėtų paskirti advokatą.
Ciuricho kantone su netinkamu elgesiu su gyvūnais susijusiose bylose gyvūnų teisinis atstovavimas būtinas nuo 1992 metų. Tačiau gyvūnų politika būtų pasiekusi kitą lygmenį, jei, balsuotojų valia, tai būtų tapę norma visose 25 šalies kantonuose.
Balsavimas dėl advokatų gyvūnams – paskutinysis pavyzdys, kaip Šveicarijoje įgyvendinama „tiesioginė demokratija“. Šioje šalyje kiekvienas, surinkęs 100 tūkst. piliečių parašų, gali inicijuoti referendumą.
„Tai ne dėl to, kad Paris Hilton šuneliui reikia advokato, galinčio atstovauji jo interesams. Tai tam, kad būtų apginti gyvūnai, kenčiantys nuo žmonių, kurie turėtų jais rūpintis“, – teigė vienintelis Šveicarijos gyvūnų advokatas Antoine`as Goetschelis.
Iniciatyvą palaikė gamtosaugos organizacijos, Žaliųjų ir Socialistų partijos, tačiau vyriausybė, parlamentas ir didžiausia šalies Liaudies partija buvo prieš.
Tačiau teisininkas nestotų ginti moskito, kuriam vaikas nusuko koją, teigė Žaliųjų teisininkė Adele Thorenz Goumaz, mat atmestą įstatymą siūlyta taikyti tik žmonių auginamiems ar naudojamiems „stuburiniams“ gyvūnams.
„Tikrovėje gyvūnų teisininkų veiksmai riboti. Jie gali imtis veiksmų tik tada, kai už įstatymo pažeidimą gresia baudžiamosios procedūros“, – dienraščiui „Le Temps“ kalbėjo ji.
Didžiausio pasipriešinimo siūlymas sulaukė kaimiškose vietovėse. „Tai sukurs per didelę biurokratiją. Šveicarijoje jau dabar veikia gyvūnus ginantys įstatymai“, – AFP teigė Šveicarijos Ūkininkų sąjungos atstovas spaudai Ursas Schneideris.
Šveicarijos įstatymai, susiję su gyvūnų teisėmis, yra vieni plačiausių pasaulyje. 2008 metais peržiūrėtuose teisės aktuose numatyta, kad žuvyte atsikratyti norintys žmonės negali nuleisti jos tualete gyvos. Ji turi būti apsvaiginta, tuomet numarinta ir tik tuomet jos galima atsikratyti.
Įstatymai taip pat draudžia bendrauti mėgstančias banguotasias papūgėles ir žiurkėnas palikti namuose vienus. Net avys ir ožkos su savo bičiuliais turi turėti bent jau „regimąjį kontaktą“.
