Bet koks sportas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Bene labiausiai nukenčia boksininkai, o irklavimas, ypač kanojų, laikomas pačia saugiausia sporto šaka – mat daužyti varžovą irklu per galvą dar nepriimta.
Ledo ritulys
Nė per vienas rungtynes neišvengiama lūžių, sutrenkimų ar raumenų nutraukimo. Traumos patiriamos dėl labai didelio žaidimo tempo. Ledo ritulininkai dažnai atsitrenkia į aikštelės atitvarus ar vartus čiuoždami 50 km/val. greičiu. Pats pavojingiausias momentas yra tas, kai ledo ritulininkas galva taranuoja kliūtį. Tada pasitaiko smegenų sukrėtimų, kaklo slankstelių lūžių ir kitų traumų.
Ritulys taip pat yra labai pavojingas. Jis gali lėkti 200 km/val. greičiu. Į sportininką atsitrenkęs ritulys gali labai sunkiai sužaloti. Gegužės mėnesį “Chicago Blackhawks” komandos žaidėjas Adamas Burishas per rungtynes Stenlio taurei laimėti vos neprarado galvos. Jo kolega griūdamas taip išmetė į viršų koją, kad pačiūža atsidūrė prie Eidamo kaklo. Jis išsaugojo galvą tik dėl puikios savo reakcijos.
Slidinėjimas
Pačiu pavojingiausiu laikomas slalomas, o antroje vietoje yra šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Greitis, kurį slidininkai išvysto nušokę nuo tramplino, siekia 140 km/val. Galima įsivaizduoti, kas būtų, jeigu tokiu greičiu lekiantis automobilis būtų be priekinio lango. Šveicarų kalnų slidinėjimo meistras Bruno Kernenas, keturiskart pasaulio čempionas, 2007 m. prarado pusiausvyrą leisdamasis nuo kalno ir šliuoždamas 100 km/val. greičiu galva įsirėžė į atitvarą. Sunki galvos ir kelio trauma lėmė, kad B. Kernenui teko atsisveikinti su slidininko karjera.
Šuoliai į vandenį
Pavojingiausiais laikomi šuoliai nuo priekinės tramplino ar bokšto dalies su apsivertimais atgal bei nuo galinės tramplino dalies su apsivertimais į priekį. Jeigu sportininkas suklystų, jis gali atsitrenkti į trampliną. Tokių traumų pasitaiko neretai. Pats šuolis, kurio metu pasiekiamas 50 km/val. greitis, taip pat yra pavojingas, nes netinkamai smingant į vandenį įgalima patirti stuburo traumų.
Per Seulo olimpines žaidynes (1988 m.) amerikiečių šuolininkas į vandenį Gregas Louganis, atlikdamas šuolį su dviem su puse apsisukimo, atsitrenkė galva į tramplino kraštą ir smigo į vandenį apsipylęs krauju. Jis rado jėgų tęsti šuolius ir per tas žaidynes pelnė keturis aukso medalius.
Sunkumų kilnojimas
Kelti svorius, siekiančius daugiau kaip 100 kg, - nemaža rizika. Dažnai sportininkams nepavyksta išvengti štangos ir jie patiria traumas. Todėl šioje sporto šakoje yra geležinė taisyklė: jokių savarankiškų treniruočių, tik treneriui stebint. Priešingu atveju paprasčiausia treniruotė gali baigtis rimta trauma: galima susitrenkti galvą, susilaužyti šonkaulius ar susiknežinti kojas, o raumenų patempimas ar plyšimas - jau kasdienybė.
Sunkumų kilnotojai dažnai kenčia dėl disko išvaržos. Vengrui Janosui Baranyaiai Pekino olimpinės žaidynės baigėsi liūdnai. Bandydamas išrauti 148 kilogramus sveriančią štangą jis susilaužė ranką. Štanga iškrito jam iš rankų, nenatūraliai išsilenkė alkūnė ir lūžo kaulas (net buvo girdėti trakštelėjimas), o štanga trenkė sportininkui į pečius.
Dviračių sportas
Dabartiniai dviratininkai gali konkuruoti su automobilių sporto atstovais, nes geba pasiekti 100 km/val. greitį. Važiuojant tokiu greičiu kyla pavojus nukristi ir patirti rimtą traumą. Statistikos duomenimis, penktadalis visų sunkių traumų, kurias patiria sportininkai, tenka dviratininkams.
Garsus prancūzų dviratininkas Richardas Virenque per lenktynes Prancūzijos Alpėse (2006 m.) mynė pašėlusiu greičiu, kai lūžo priekinės dviračio šakės ir dviratininkas krito ant veido. Jam lūžo nosis, buvo sužalotas kaktos kaulas, smarkiai sužeistas veidas. Jam buvo atliktos kelios veido operacijos.
Boksas
Boksas yra teisėtai pripažįstamas pačia žiauriausia sporto šaka. Kiekvienai kovai sportininkai ruošiasi ištisus mėnesius. Be įprastų traumų, tokių kaip sulaužyta nosis, suknežintas ausies kaušelis, yra ištisas sąrašas sužalojimų, būdingų šiai sporto šakai: sulaužytas viršutinis ar apatinis žandikaulis, kraujavimas iš nosies, kurio neįmanoma sustabdyti, perskeltas antakis, akies obuolio pažeidimai, sutrūkusi oda, dėl kurios gali nukentėti veido nervai. Net po daugelio metų, jau pasibaigus karjerai, boksininko veidas gali būti nejautrus, sutrikti kalba ar klausa dėl mažiausių smegenų sutrenkimų.
Pasitaiko ir boksininkų mirčių ringe atvejų, kai nuo priešininko smūgio į galvą į smegenis išsilieja kraujo. Nokautas - vienintelis įteisintas žmogžudystės būdas, sako vienas sporto gydytojas. Pagal statistiką šiuolaikinėje sporto istorijoje mirtis dėl traumų ringe ištiko apie 700 boksininkų. Buvęs pasaulio čempionas Leavanderis Johnsonas mirė ligoninėje nuo ringe patirtų traumų.
Krepšinis
Viena populiariausių sporto šakų Jungtinėse Valstijose ten pat buvo pripažinta viena nesaugiausių. Vien praėjusiais metais dėl traumų, patirtų aikštelėje, į gydytojus kreipėsi pusė milijono amerikiečių (dauguma jų krepšininkai mėgėjai). Dažniausiai pasitaikančios traumos yra sausgyslių patempimai ir nutraukimai (sudaro apie trečdalį visų traumų), taip pat raumenų pažeidimai, galūnių išsukimai, lūžiai (apie 20 proc.).
Daugiausia traumų patiria rankos ir kojos. Tai kontaktinis sportas. Didžiulis rungtynių tempas lemia, kad sportininkai labai dažnai atsitrenkia vieni į kitus. Ypač pavojingi susidūrimai, kai sportininkas pašoka mesti kamuolį į krepšį ir dvimetrinis priešininkas tiesiogine žodžio prasme jį taranuoja.
Futbolas
Futbolas neužleidžia pirmos vietos kaip pati pavojingiausia sporto šaka. Kaip nustatė anglų specialistai, 63,3 proc. Didžiosios Britanijos futbolininkų per karjerą yra patyrę traumų. Daugiausia nukenčia sportininkų kojos - net 75 proc. visų traumų yra kojų, iš jų 55 proc. tenka blauzdoms. Vis dėlto nėra numatyta jokių apsaugos priemonių atskiroms kūno dalims. Po rungtynių futbolininkų kojos atrodo baisiai: nusėtos mėlynių, subraižytos, nuplėšytais nagais, su gausybe nuospaudų.
Gimnastika
Gali pasirodyti keista, tačiau gimnastams gresia tokios pačios traumos kaip ir ledo ritulininkams. Rankos, kojos, galva, kaklas - tai kūno dalys, kurios itin dažnai traumuojamos. Ohajo universitetinės ligoninės gydytojų surinktais duomenimis, gimnastika jau daugelį metų laikoma viena rizikingiausių sporto šakų. Sportininkai per treniruotes ir varžybas nukrinta nuo prietaisų.
Laimei, saugumo technika, prie kurios gimnastai pratinami nuo pirmųjų treniruočių, padeda išvengti tragedijų, tačiau mažesnių traumų skaičius vis tiek didelis. Pratimai ant bet kurio prietaiso, nesvarbu, ar tai lygiagretės, ar žiedai, gali būti pavojingi, nes kiekvienas per stiprus judesys, per daug energingas mostas gali baigtis kritimu, susitrenkimu, galūnės išsisukimu ar nusilaužimu. Pačios pavojingiausios - stuburo traumos, kai krintama ant nugaros.
Rolanda STRUMILIENĖ
