„Be priežiūros paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) – sena problema. Tačiau ji ypač paaštrėja žiemą. Automobilių stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, vietų ir taip trūksta, pasnigus ir į krūvas sustumdžius sniegą vietos dar labiau sumažėja. Tad nenuostabu, kad kiekvienas be priežiūros paliktas nebevažiuojantis automobilis, kuris be reikalo užima vietą, gyventojams sukelia nepasitenkinimą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.
V. Jankoit primena, kad jei gyventojams įgrysta daugiabučio kieme ar kitoje bendroms reikmėms skirtoje vietoje užsistovėjęs nevažiuojantis automobilis, jie gali apie jį pranešti užpildydami formą. Gyventojai šiemet pranešė apie daugiau nei 2350 ENTP, pernai buvo pranešta apie 2207 ENTP.
Bevertės detalės tampa taršos šaltiniu
Siekiant sutaupyti kuo daugiau gamtos išteklių, ENTP turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, kuri taikoma ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama. Tiesa, gyventojams patiems ardyti senus automobilius yra draudžiama, todėl legaliai ardyti ENTP gali tik leidimą tuo užsiimti bei specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, o susidariusias atliekas privaloma tinkamai sutvarkyti. Deja, ne visi ardytojai laikosi jiems taikomų reikalavimų, todėl kyla aplinkosauginių problemų.
„Nelegaliai veikiantys ar veiklos apimtis slepiantys ardytojai dažnai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes kaupia, neteisėtai perduoda, išmeta pamiškėse ar panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti. Bėda ta, kad automobilių atliekos yra pavojingos, todėl netinkamai pašalintos kenkia tiek gamtai, tiek žmonėms“, – sako V. Jankoit.
Į aplinką patekę atitarnavę amortizatoriai, kuro ir tepalo filtrai tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Itin toksiški yra nebenaudojami akumuliatoriai, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. Iš alyvos atliekų taip pat išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Vis dar aptinkami ir kalnai gamtoje išmestų senų padangų, kurios ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams.
Atliekos gali ir pasitarnauti
Tačiau patekusios į teisingas rankas automobilių atliekos netgi gali pasitarnauti. Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, pagal aukščiausius standartus veikiantiems atliekų tvarkytojams ENTP tampa naudingų žaliavų rinkiniu. Vertingiausios yra akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekos, nes jose yra daugiausia brangių medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Pakartotinai panaudoti galima didelę dalį automobilių kėbulų dalių, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, metalas naudojamas pakartotinai. Senų padangų guma gali būti panaudota, pavyzdžiui, guminėms sporto aikštelių dangoms, atitvarams, guminiams kilimėliams, batų padams, kitiems daiktams gaminti arba energijai gauti. Pakartotinai panaudoti galima ir iš padangų atgautą metalą. Perdirbti alyvą galima neribotą kiekį kartų.
„Dėl šių priežasčių visos ENTP ir autoservisų atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai dirbančius atliekų tvarkytojus. Galime būti tikri, kad taip ir bus, jeigu savo transporto priemones patikėsime veiklą aplinkosaugai deklaravusiems autoservisams, o nevažiuojančius automobilius perduosime legaliems ardytojams. Kuo daugiau atliekų bus taisyklingai surinkta, tuo mažesnė bus aplinkos tarša, o atliekas perdirbant dar ir taupysime vertingus gamtos išteklius“, – pabrėžia A. Pakštaitė-Marcinkienė.