Prieš kelias savaites mane pasiekė štai toks merginos laiškas:
"Rašau dėl figūros. Labai norėčiau Tave pagirti už nenutrūkstamą valią ir tokį didį įdirbį vardan tobulos figūros.
Būčiau be galo dėkinga, kad pasidalintum viskuo, ką darai, jog turėtumei tokią figūrą. Beje, kiek jau esi numetusi šiai dienai?
Klausiu, nes mane tokios istorijos įkvepia, o pačiai reikia ypatingai greit atrasti valią ir kantrybę maitinantis sveikai. Jau antra savaitė lankausi sporto klube tris kartus per savaitę, tačiau maisto niekaip nesugebu sureguliuoti. Šiai dienai sveriu 75 kg, o esu 174 cm ūgio, tad tikriausiai įsivaizduoji, kaip atrodau.”
Virgita
Panašią savijautą kažkada išgyvenau ir aš, tad puikiai suprantu Virgitą. Savišvietos ir valios pastangų dėka man pavyko numesti tiek svorio, kiek norėjau, o sukauptomis žiniomis dabar galima pasidalinti su trokštančiomis sulieknėti panelėmis bei vaikinais. Informacijos turiu užtektinai, kad be vargo parašyčiau knygą, tačiau šįkart pabandysiu savo istoriją papasakoti glausčiau - galbūt kažkam tai bus naudinga patirtis, kuria galėsite remtis, kad būtų drąsiau žengti pirmąjį žingsnį. Nepamaišys perskaityti ir toms, kurios yra patenkintos savo svoriu, nes tai, ką aš dariau ir tebedarau, buvo ne organizmą alinanti dieta, o kardinalus gyvenimo būdo pakeitimas iš nesveiko į sveiką. Kaip žinia, ne vien svoris įtakoja mūsų gyvenimo kokybę - labai svarbu, ar mūsų savijauta leidžia užsiimti trokštama veikla, ar turime pakankamai energijos atlikti tai nepriekaištingai.
Tai, kaip jaučiamės, kaip tik priklauso nuo mūsų atsakymų į kelis paprastus klausimus. Ar atsirenkame, ko apskritai nevalgysime? Ar negailime pinigų brangesniam maistui (prisiminkime, kieno sąskaita taupome)? Ar valgydami suvokiame, kad užsikrovę darbais tarp valgymų darome nerealias pertraukas, o paskui peralkę prisikemšame daugiau, nei telpa? O gal, sakysite, turite įprotį visada po valgio likti šiek tiek alkanais? Ko gero, atvirkščiai... Ar nors viena jūsų kasdien maitinasi tomis pačiomis valandomis? Ar daug miegate ir ar visada einate gulti tuo pačiu laiku? Dažnai sportuojate? Nerūkote? Nevartojate stipriųjų gėrimų?
Dabar nuoširdžiai man prisipažinkite, į kiek klausimų atsakėte "TAIP"? Savo ruožtu aš jums nuoširdžiai prisipažinsiu, kad, rimtai pasišovusi sulieknėti, pirmus metus į visus klausimus atsakydavau tik teigiamai, nes neigiamas atsakymas reikštų silpną asmenybę, nesugebančią pasiekti užsibrėžto tikslo, o tokia aš visai nenorėjau būti. Norėjau savo sėkmės, ir dabar suprantu, kad tai galiojo toli gražu ne vien mitybai, o visam mano gyvenimui - ko besiėmiau, tikėjau, kad man tai pavyks, ir pavyks puikiai. Šis tikėjimas turėjo didelės įtakos tam, kad iš tiesų pavykdavo.
Anądien Justė, salėje per pertrauką tarp repeticijų maišydama termostatiniame indelyje atsineštą pliurę, pareiškė: "Košė pagal Sniegės receptą! Jokių prieskonių ir kitų priedų!". Suprask - be druskos, be sviesto, be pieno. Savo laiku tokios košės "prisisrėbiau" devynias galybes - kelis kartus dienoje ir taip pusę metų iš eilės. Tokia buvo mano svorio metimo pradžia.
Sniegė (Rasos Jonaitienės nuotr.)
Viso numečiau apie 10 kilogramų. Daugiausiai esu svėrusi apie 55 kg, mažiausiai - 45kg. Neišsigąskite skaičių, buvau ne ką plonesnė už Kariną Krysko ar Ugnę Skonsmanaitę - mes juk nedidelio ūgio. Be to, dabar esu ženkliai pasitaisiusi, ir mano svoris labai standartinis - 50kg. Bet ne svoryje esmė! Kas labiausiai pasikeitė pradėjus lieknėti, tai mano sveikata - ir ne į blogąją, o į gerąją pusę, kadangi tai dariau žvelgdama tolyn į ateitį, kurioje man negrėstų ligos ir problemos, užpuolančios lengviausiu, greičiausiu, ir kvailiausiu būdu besiliekninančias merginas. Tokios juk dažniausiai nutaria, kad valgyti apskritai žalinga, tad nusigaluoja badaudamos, vėliau jos ima bijoti dantų pasta valytis dantis - kad tik negautų "pavojingų" kalorijų, o kai kurios valgo vandeny išmirkytą vatą, kad nors kuo užkimštų skrandį... Taip joms nuslenka plaukai, iškrenta dantys, jos atsiduria reanimacijoje, jau tapusios nepataisomos invalidės visam gyveimui. Ar žinote, kad nuo bulimijos ir anoreksijos beveik neįmanoma pasveikti?
Norėjau ilgalaikių rezultatų ir nepašlijusios sveikatos, tad ėmiau domėtis dietologijos literatūra, sveika gyvensena ir pozityvia pasaulėžiūra. Nemažai, kaip ir jūs visos, žinojau iš bendro išsilavinimo ("sportas-sveikata", "persivalgymas kenkia", nori sulieknėti - nevalgyk po šeštos vakaro", "vaisiai ir daržovės lieknina, saldėsiai tukina" ir t.t.), bet visos tiesos lemiamu momentu (spoksant didelėm akim į šaldytuvą ieškant "ko nors skanaus") išgaruoja iš galvos kaip kamparas, ir ten jų nė su žiburiu nerasi. Į mano kietajį smegenų diską reikėjo įdiegti nuolatinę programą, amžinai skatinančią veikti dėl užsibrėžto tikslo.
Visos dietos, kurių bandydavau laikytis iki tol, mane įsprausdavo į kažkokio nemėgiamo maisto rėmus, kurio aš arba nespėdavau ruošti atskirai vien sau keliskart dienoje, arba net recepte nurodytų produktų lietuviškame prekybcentryje nerasdavau, nes dauguma parduodamų knygų apie lieknėjimą yra išverstos iš užsienio kalbų, o užsienyje ir racionas kiek skiriasi. Netiko man ir primesta mankšta - gulėti ant kilimėlio ir mosuoti ore galūnėmis ar, dar geriau, sukti lanką ir šokinėti per šokdynę - mūsų degtukų dėžučių dydžio daugiaaukščiai namai ne tam skirti! Kambariai - ne stadionai. Pasiekti norimo svorio niekaip nepavykdavo...
Tad lieknėjimo programą susikūriau pati - iš man patinkančio dietinio maisto ir judesio, kurį pripažinau - aktyvaus. Susidariau griežtą maitinimosi grafiką: ne mažiau penkių kartų per dieną, kas tris valandas. Tikslas: valgyti dažnai ir po nedaug. Analogiškai su sportu: ne per stiprus fizinis krūvis, bet kasdien. Geriausiai riebalus degina ir svorį mažina kardio pratimai - bėgimas, šokis, aerobika, intensyvus dviračio mynimas.
Pradžioje, kad nebūtų taip sunku, lieknėjau valgydama savo mėgiamus valgius - pomidorų ir agurkų salotas su aliejumi, vaisius ir daržoves, juodos duonelės sumuštinius. Kai įsivažiavau, stengiausi valgyti kuo daugiau įvairių košių - jos mažai kaloringos, jose gausu naudingų maisto medžiagų, košės itin sveikos skrandžiui ir suteikia labai daug energijos kūnui. Žinoma, verdamos ant vandens, o ne ant pieno, valgomos be druskos ir sviesto.
Nepamiršdavau, kad organizmas pilnavertiškai maitinasi tuomet, kai gauna skirtingų elementų, tad stengdavausi kasdien suvalgyti visko po truputį: ir duonos, ir pieno produktų, ir vaisių, ir daržovių, ir mėsos. Pamėgau džiovintas slyvas, sėklas, riešutus, jogurtus, liesą varškę, juodą rupių ruginių miltų duoną, brokolius, salierus, kalafijorus, imbierą.
Kitaip tariant, daugybę produktų, kurių vaikystėje nuoširdžiai nekenčiau. Supratau, kad badaujančios anoreksikės iš tiesų renkasi ne sunkiausią, o lengviausią kelią - nes nieko nevalgyti yra daug paprasčiau, nei nuolat sukti galvą, ką čia tokio suvalgius, kad būtum sveika, bei prisiversti burnon paimti tai, į ką nė žiūrėt negali. O žinot, kas visų sunkiausia? Kai pradėdavau valgyti, apetitas sukildavo tik tada, kai porcija eidavo į pabaigą! Ir pabandyk tu sau kad nori, susilaikyti nuo minties apie papildomą kąsnelį!.. Nuolat nuo stalo pakildavau su nepatenkintu alkio jausmu, nepaisant to, kad jau suvalgiau savo normą, kurios pilnai užtenka gerai savijautai ir jėgoms palaikyti. O kaip trokšdavau visų "nuodėmingų" produktų!.. Kotletų su bulvių koše, bulvinių blynų, mišrainių, keptų bulvyčių, pyragėlių su dešrelėmis, bandelių, pyragų, ledų... Jums turbūt vien skaitant seilė tįsta..?
Tačiau kaskart sau rasdavau palaikymo žodžių - žinojau, kad vieną dieną savimi didžiuosiuos, ir kančios atsipirks. Be to, jausdavausi lengva kaip drugelis. Pilvas nustojo gaminti visokias dujas, riaugėjimas apskritai išnyko. Ar žinojote, kad šie reiškiniai atsiranda nuo skrandyje rūgstančio nespėjamo suvirškinti maisto?
Nuo košių jėgų atsirado kaip pas žirgą - ne veltui žirgai maitinami avižomis! Priplūdo sveikatos ir sportuoti, ir šokti, ir visą Lietuvą per vasarą aplakstyt su praėjusių metų koncertiniu turu! Jo metu mečiau rūkyti, o palaipsniui atsisakiau ir alkoholio - išgerti taurę sidro ar alaus man tapo prabanga, kurią sau leisdavau nedažnai. Ėmiau lankyti jogą, kūno dizainą, stepą, lotynų šokius ir Street Dance pas kolegę Justę. Įgijau pusiausvyros tiek fizinėje, tiek dvasinėje plotmėje. Supratau, kad versdama save daryti pradžioj nemalonius dalykus, vėliau juos pamėgau už tai, kad jie man teikė vidinės, ilgalaikės laimės pojūtį, o kaip tik to aš siekiau. Mūsų buvimo žemėje tikslas yra rasti harmoniją, išgyventi dvasinę laimę ir ją padėti pajausti kitiems žmonėms.
Dabar, po beveik dviejų metų disciplinos, šiek tiek priaugau numesto svorio - tam įtakos turėjo į mano širdelę strėlę paleidęs razbainikas amūras, kiek "pakoregavęs" mitybos įpročius, nes sutikau berniuką, mėgstantį ir mokantį gaminti. Kuris nusprendė, kad mane ne pro šalį būtų šiek tiek pamaitinti. O aš smarkiai ir nesipriešinau, galimybę "nusidėti" aš po tiek laiko užsidirbau. Svarbiausia - neperlenkti lazdos, kad ir ką bedarytumėte, o leisti sau retsykiais padaryti išimtį - tik su sąlyga, kad jau seniai laikotės pasirinkto gyvenimo būdo ir esate prie jo tiek įpratę, kad nuklydimas nuo esamos tvarkos jūsų negrąžins į senų įpročių vagą. Kad ir kas bebūtų, jei jau pradėjote lieknėti, bet sunku save kontroliuoti, atminkite - jūs iki šios minutės atlikote milžinišką darbą ne tam, kad dabar viską nubrauktumėte. Jūsų sudėtos pastangos vertos didesnės pagarbos nei malonumų tenkinimas. Vien dėl to privalote iš visų kūno kampelių susirinkti valios likučius ir toliau eiti į priekį.
Visada esu pasiruošusi patarti, palaikyti ir laiškais pakonsultuoti panašius tikslus užsibrėžusias merginas ar vaikinus, nes viename blog`e visko nesutalpinti. O mano kontaktus rasite užėję į asmeninį puslapį www.sniegelis.lt. Žinokite - viskas, kas gera, neateina lengvai, tad reikia prisisemti stiprybės išlaukti, nes vaisių saldumas priblokš jus pačius. Kaip rašė Bernardinas de Sent Pjeras, "Susilaikymas nuo maisto mums grąžina kūno sveikatą, o susilaikymas nuo bendravimo su žmonėmis - sielos ramybę". Nepiktnaudžiaukite nei tuo, nei tuo - kūno sveikatos jums ir sielos ramybės, iki kito susitikimo.
Sniegė (Rasos Jonaitienės nuotr.)
Sniegė | ŠokoLedas
Sniegės blogas: „GRIETINĖLĖ": patys save išradę ir patys nuo savo populiarumo priklausomi
