Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, įteisintųjų vagių statusą yra pelnę 184 žmonės. Kas tas šiuolaikinis „karūnuotasis“ vagis? Pasirodo, jog tai labai plati sąvoka – tokį „titulą“ gali turėti ir kriminalinis nusikaltėlis, ir solidus šešėlinio verslo, duodančio milijardinius pelnus, vadovas.
Istorinis fenomenas
Kaip rašo portalas „Kriminalinė Rusija“, įteisintieji vagys yra vienas paslaptingiausių, uždariausių fenomenų šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Užgimę kartu su sovietų valdžia, jie saugiai išgyveno karus, „valymus“, bekompromisę kovą su konkurentais ir, galų gale, pergyveno pačią sovietų valdžią...
Į nebūtį nueina devintojo dešimtmečio kriminalinių karų „herojai“, įgyję valdžią ir įtaką pelningiausiose ekonomikos srityse, o įteisintieji vagys išlaikė savo rankose ne tik „karūną“, bet finansinę nepriklausomybę – jų rankose didžiuliai finansai ir turtai. Šiandien juos gina tie patys advokatai, kurių paslaugomis naudojasi milijardieriai iš „Forbes“ turtuolių sąrašo, jų pavardės dažnai sumirga šalia žodžio „valdžia“.
„Karūnos“ kaina
Taigi, šiandien Rusijoje oficialiai suskaičiuojama beveik 200 įteisintųjų vagių. O neoficialiais duomenimis, šį skaičių derėtų dauginti maždaug iš keturių. Nors kai kurie ekspertai skelbia, jog „karūnuotųjų“ gali būti pusantro tūkstančio, realiai jų yra maždaug apie 700. Mat dalis kriminalinių nusikaltėlių tik patys save vadina įteisintaisiais vagimis, tačiau niekas jiems to titulo nėra suteikęs. Vieniems toks „titulas“ tai būdas patenkinti nesveikas ambicijas, kitiems – galimybė atsilaužti „pyrago riekę“ nuo tų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tradiciškai kontroliuoja įteisintieji vagys. Tiesa, tokie apsišaukėliai gali sulaukti prastos baigties. Kartais pakanka pasidaryti tik „neužtarnautą“ įteisintojo vagies tatuiruotę ir jos turėtojui gręsia jei ne mirtis, tai bent jau viešas pažeminimas. Ir kad sulauktų tokio atpildo, toks veikėjas nebūtinai turi atsidurti „zonoje“, tas pats jo laukia ir laisvėje. Apskritai vagių pasaulį valdo tie patys dėsniai kaip ir visuomenės.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje nusikalstamas pasaulis pamažu ėmė „komercializuotis“ ir keistis, atsirado galimybė nusipirkti įteisintojo vagies titulą. Taigi, jeigu anksčiau įteisintuoju vagimi buvo laikomas tik tas, kuris buvo nekartą teistas ir „atpylęs“ ne vieną bausmę kalėjimuose, „išėjęs“ kalėjimų „mokymo kursą“, užsitarnavęs kitų nuteistųjų pagarbą, tai dabar be jokių vargų įteisintojo vagies „karūną“ galima nusipirkti. Tik reikia turėti pinigų. Ypač tokius „titulus“ mėgsta pirkti išeiviai iš Kaukazo respublikų. Turgaviečių, parduotuvių direktoriai, kitokie prekeiviai noriai įsigyja „vagies karūną“ sau ir savo vaikams. Tad vagių žodyne atsirado naujos reikšmės: „lavrušnikai“ ir „apelsinai“. Jais apibūdinami naujieji įteisintieji vagys, dažniausiai išeiviai iš Gruzijos ir dažniausiai nei karto neteisti, nekalėję kalėjimuose, o savo statusą tiesiog nusipirkę.
„Ėjimas į valdžią“
Nusikalstamo pasaulio struktūrų, pinigų ir valdžios interesai ėmė sietis ir pintis dar gerokai anksčiau nei subyrėjo Sovietų Sąjunga. Šie procesai būtent ir lėmė tokią situaciją, kokia dabar yra Rusijoje. Štai 1979 metais per vagių pasitarimą Kislovodske buvo pasirašyta „sutartis“ tarp vagių ir pogrindinių verslinininkų, vadinamų cechiniais, kuria pastarieji įsipareigojo nusikaltėlių bendrijai mokėti 10 procentų nuo pelno.
1982 metais Tbilisyje įvyko dar vienas labai rimtas pasitarimas, į kurį įteisintieji vagys atvyko nutarti „ar eiti, ar neiti į valdžią“. Mat tuo metu jau buvo susidariusios tam palankios sąlygos. Korupciniai ryšiai vis labiau ir labiau plėtėsi tarp valdančiųjų sluoksnių. Praėjus ketveriems metams tas pats klausimas vėl buvo svarstytas. Prieš „ėjimą į valdžią“ pasisakė vienas iš labiausiai gerbiamų „įteisintųjų vagių“ – Vasia Briliantas. Jis bandė įrodyti, jog tikras vagis į jokius kompromisus su valdžia negali eiti ar sudarinėti su valdžios vyrais kokius nors sandėrius.
Su Brilianto nuomone nesutiko gruzinų vagys. Tuo metu taip ir nebuvo prieita vieninga nuomonė. Neužilgo vienas garsiausių to meto įteisintųjų vagių Džaba Joselianis tapo būsimojo Gruzijos prezidento Eduardo Ševarnadzės specialiuoju patarėju, o vėliau, jau nepriklausomoje Gruzijoje, ir gynybos ministru. Įteisintieji vagys tapo tokie populiarūs Gruzijoje, kad šalies mokyklose apklausus moksleivius net 25 procentai pareiškė norintys tapti... įteisintaisiais vagimis.
Nauja tvarka
Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje veikia apie 480 nusikalstamų susivienijimų. Tai gerai organizuotos ir daug narių turinčios kriminalinės bendruomenės. Būtent tų naujų grupuočių autoritetai vis garsiau ima tvirtinti, kad senieji įteisintieji vagys prarado savo galią ir įtaką nusikaltėlių pasaulyje. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Rusijos kalėjimai ir kolonijos – tai nusikaltėlių kalvė, milžiniškas katilas, kuriame „apverdama“ tūkstančiai žmonių. Jiems iki šiol įtaką daro neformalūs įteisintieji vagys. Pastarieji šiose įstaigose turi neribotą valdžią ir įtaką, gali lengvai užverbuoti naujus narius ir plėsti ryšius įvairiuose visuomenės sluoksniuose.
Įteisintųjų vagių laidotuvės geriausiai iliustruoja, kokie platūs ir glaudūs jų ryšiai. Į jų šermenis susirenka aktoriai, žurnalistai, bankininkai, politikai, atvyksta didžiulės delegacijos iš Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio...
Štai ant Otario Kvantrišvilio kapo Vagankovo kapinėse Maskvoje pastatytas įspūdingas paminklas prie kurio niekada nenuvysta gėlės.
Solikamske, kur legendiniame „Baltosios gulbės“ kalėjime numirė Vasia Briliantas, vietos kapinėse jo atminimui įrengtas memorialas.
Nesikeičia ir įteisintųjų vagių įtakos sferos, kurias jie nuo senų laikų tradiciškai kontroliavo ir kurios juos maitino: tai lošimų verslas, prostitucija, narkotikai, automobilių servisas, viešbučių ir restoranų tinklai.
„Obščiakas“
Įteisintieji vagys kaip ir anksčiau yra taip vadinamų „obščiakų“ (bendrų pinigų) sergėtojai ir pinigų dalintojai. „Obščiakas“ yra papildomas iš nusikalstamų struktūrų ar pavienių nusikaltėlių (narkotikų prekeivių, sutenerių, kišenvagių, sukčių ir pan.) gautų pajamų. Čia patenka ir „kriminaliniai“ mokesčiai, kuriuos moka komersantai ir verslininkai už nusikaltėlių garantuojamą „stogą“, taip pat pajamos, gautos iš nusikalstamų struktūrų legalaus verslo. Būtent iš „obščiako“ mokamas atlygis šešėlinės ekonomikos verslininkams, kurie padeda išplauti „nešvarius pinigus“.
Ir šiandien šie vagių „bankai“ drąsiai konkuruoja su realiai veikiančiais valstybės bankais. Kai kurie iš šiandienių įteisintųjų vagių oficialiai vadovauja miestų ir rajonų finansinėms korporacijoms, išrinkti į stambių finansinių struktūrų direktorių tarybas. Ar tai reiškia, kad nusikaltėliai „pasitaisė“? O gal atvirkščiai? Ko gero, tai reiškia, jog valdžia triuškinančiai pralaimėjo prieš sistemą, paremtą neformaliais autoritetais, besąlygišku nerašytų įstatymų laikymųsi ir žiauriu baudžiamuoju kodeksu...
Įteisintųjų vagių pozicija ir įtaka formuojant nusikalstamas struktūras, parenkant „kadrus“ ir toliau išlieka stabiliai tvirta. Štai eilinį kartą iš kalėjimo paleistas Tolimųjų Rytų įteisintasis vagis Džemas (tikroji pavardė – Jevgenijus Vasinas) įkūrė benamių bei sunkiai auklėjamų paauglių „perauklėjimo“ stovyklą.
„Vagys“ ir verslas
Šiuolaikiniai įteisintieji vagys jau nebesilaiko senųjų vagių taisyklių: nekurti šeimos, neturėti nuosavo gyvenamojo būsto, neskęsti prabangoje ir turtuose. Senosiomis įteisintųjų vagių taisyklėmis mažai kas besivadovauja.
Pagal senuosius vagių „garbės kodeksus“, vagis negali dirbti; savo būtį turi aprūpinti tik iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų; be jokių išlygų privalo palaikyti savo likimo brolius ir esant reikalui pagelbėti jiems; laikytis ypatingo atsargumo ir konfidencialumo perduodant svarbią informaciją savo bendrininkams; vagis privalo dalyvauti „strielkose“ (susirinkimuose), kai sprendžiami tarpusavio konfliktai, kai nustatoma, kas kaltas ir paskirama bausmė.
Taip pat įteisintasis vagis privalo puikiai išmanyti nusikaltėlių subkultūrą (elgesį, kalbos manierą vartojamus žargonus, tatuiruočių reikšmę ir pan.); nežaisti azartinių žaidimų, kai neturi pinigų; globoti ir proteguoti jaunus nusikaltėlius; laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų ir t.t.
Būtina sąlyga tapti įteisintuoju vagimi buvo daugkartiniai teistumai, „praturtinti“ didžiule kalėjimuose įgyta nusikaltėlio patirtimi, ten įgytas pasitikėjimas bei autoritetas.
Šiuolaikiniai pretendentai į „karūnuotuosius vagis“ stengiasi patys nesivelti į konfliktus, savo rankomis nedaro nusikaltimų, ir, kaip įmanoma, maskuoja savo nusikalstamą gyvenimo būdą. Šiuolaikiniai įteisintieji vagys sprendžia visus organizacinius klausimus, dalina įtakos zonas tarp nusikalstamų grupuočių ir kontroliuoja jų veiklą. Ir visa tai sudarė galimybę netgi bendradarbiauti su teisėsaugos struktūromis, jei nusikalstamoms bendrijoms tai yra naudinga.
„Akistatos“ inf.
