Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia devynių teisės aktų paketus. Vieni iš svarbiausių – pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, įteisinti inovatyvią eSIM technologiją, taip pat numatomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo pertvarkos. Šie pakeitimai aktualūs užtikrinant nuolatinį, skaidrų ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą ir didinant susisiekimo sektoriaus efektyvumą bei konkurencingumą.
„Kelių infrastruktūros finansavimas kasmet kelia daug klausimų, todėl mūsų tikslas – sukurti aiškią, skaidrią ir viešą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų administravimo sistemą, paremtą ilgalaikiu, trejų metų planavimu. Tai leis visoms šalies savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą, skiriamą vietiniams keliams. Suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo, kartu bus siekiama didesnio sprendimų skaidrumo ir viešumo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Naujasis trejų metų trukmės KPPP finansavimo modelis būtų taikomas jau ateinančiais metais – jis leistų supaprastinti KPPP administravimą, užtikrintų aiškų, skaidrų, lygiateisį šios programos lėšų paskirstymą tarp savivaldybių.
Jau šioje Seimo rudens sesijoje teikiami pasiūlymai, skatinantys sisteminius pokyčius elektroninių ryšių rinkoje. Susisiekimo ministerijos inicijuotais Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) pakeitimais ketinama suteikti teisę visiems paslaugų gavėjams viešąsias ryšių paslaugas gauti su integruotais abonento identifikavimo moduliais eSIM nuo 2023 m. Su šia inovatyvia eSIM technologija įvairiausi įrenginiai, įskaitant ir mobiliuosius telefonus, bus atsiejami nuo SIM kortelės ir keičiant mobiliojo ryšio operatorių SIM kortelės keisti nebereikės. Seimui pritarus šioms ERĮ pakeitimo nuostatoms, Lietuva būtų viena pirmųjų šalių tiek ES, tiek ir pasaulyje, kuri teisiškai įtvirtintų šio novatoriško ir į ateitį orientuoto funkcionalumo užtikrinimą visiems vartotojams.
Taip pat siūloma keisti RRT valdymo modelį: vietoj vieno direktoriaus, jo pavaduotojų ir patariamosios tarybos įsteigti penkių nepriklausomų narių valdymo organą. Taip skatinama gerosios valdysenos praktika, leidžianti užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį, institucijos depolitizavimą ir konkurencingą vadovo atlygį.
Be to, pritarus Seimui, LAKD taptų penktąja susisiekimo srities įmone, pertvarkoma į akcinę bendrovę. Susisiekimo ministerijos žinioje nuo 2023 m. neliktų valstybės įmonių. Tikimasi, kad tokia pertvarka padidins LAKD veiklos efektyvumą, kokybę ir sprendimų priėmimo greitį, o kartu bus sudarytos sąlygos įmonėje taikyti aukštesnius valdymo ir skaidrumo standartus, diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.
Dar keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taip pat pertvarkomos į akcines bendroves. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Šių įmonių pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 m. pabaigos.
Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia devynių teisės aktų paketus. Vieni iš svarbiausių – pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, įteisinti inovatyvią eSIM technologiją, taip pat numatomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo pertvarkos. Šie pakeitimai aktualūs užtikrinant nuolatinį, skaidrų ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą ir didinant susisiekimo sektoriaus efektyvumą bei konkurencingumą.
„Kelių infrastruktūros finansavimas kasmet kelia daug klausimų, todėl mūsų tikslas – sukurti aiškią, skaidrią ir viešą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų administravimo sistemą, paremtą ilgalaikiu, trejų metų planavimu. Tai leis visoms šalies savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą, skiriamą vietiniams keliams. Suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo, kartu bus siekiama didesnio sprendimų skaidrumo ir viešumo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Naujasis trejų metų trukmės KPPP finansavimo modelis būtų taikomas jau ateinančiais metais – jis leistų supaprastinti KPPP administravimą, užtikrintų aiškų, skaidrų, lygiateisį šios programos lėšų paskirstymą tarp savivaldybių.
Jau šioje Seimo rudens sesijoje teikiami pasiūlymai, skatinantys sisteminius pokyčius elektroninių ryšių rinkoje. Susisiekimo ministerijos inicijuotais Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) pakeitimais ketinama suteikti teisę visiems paslaugų gavėjams viešąsias ryšių paslaugas gauti su integruotais abonento identifikavimo moduliais eSIM nuo 2023 m. Su šia inovatyvia eSIM technologija įvairiausi įrenginiai, įskaitant ir mobiliuosius telefonus, bus atsiejami nuo SIM kortelės ir keičiant mobiliojo ryšio operatorių SIM kortelės keisti nebereikės. Seimui pritarus šioms ERĮ pakeitimo nuostatoms, Lietuva būtų viena pirmųjų šalių tiek ES, tiek ir pasaulyje, kuri teisiškai įtvirtintų šio novatoriško ir į ateitį orientuoto funkcionalumo užtikrinimą visiems vartotojams.
Taip pat siūloma keisti RRT valdymo modelį: vietoj vieno direktoriaus, jo pavaduotojų ir patariamosios tarybos įsteigti penkių nepriklausomų narių valdymo organą. Taip skatinama gerosios valdysenos praktika, leidžianti užtikrinti aukščiausią skaidrumo lygį, institucijos depolitizavimą ir konkurencingą vadovo atlygį.
Be to, pritarus Seimui, LAKD taptų penktąja susisiekimo srities įmone, pertvarkoma į akcinę bendrovę. Susisiekimo ministerijos žinioje nuo 2023 m. neliktų valstybės įmonių. Tikimasi, kad tokia pertvarka padidins LAKD veiklos efektyvumą, kokybę ir sprendimų priėmimo greitį, o kartu bus sudarytos sąlygos įmonėje taikyti aukštesnius valdymo ir skaidrumo standartus, diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.
Dar keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taip pat pertvarkomos į akcines bendroves. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Šių įmonių pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 m. pabaigos.
