Vieną mašinų vagių talkininką teisėja ilgam įkišo už grotų, kitam praktiškai dovanojo laisvę. „Gal bent apeliacinis teismas neliks abejingas neteisybei, kokią paskelbė Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, - ką tik nuteistas 34 metų Gediminas Balčiūnas šiandien gyvena viltimi.
Už tai, kad jis su 42 metų bičiuliu Saulium Budriku užsiėmė vogtų automobilių verslu, G. Balčiūnas nuteistas kalėti pusšeštų metų, o S. Budrikas – vos 70 parų.
Šiaulių apskrities VPK Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai G. Balčiūnu ir S. Budriku susidomėjo pernai sausį, gavę pranešimą iš valstybinės transporto registravimo įmonės „Regitra“. Pastaroji policiją informavo apie sustabdytą lengvojo automobilio „Volkswagen Golf“ registraciją dėl įtarimą sukėlusio kėbulo numerio ir taisyto prancūziško registracijos pažymėjimo. Kriminalistų ekspertai nustatė, jog golfas prieš mėnesį ar du buvo pavogtas Latvijoje. Po to kažkas perkalė mašinos kėbulo numerį, suklastojo įrašus automobilio prancūziškame registracijos pažymėjime pase ir tokią transporto priemonę sėkmingai pardavė Šiauliuose.
Naujasis mašinos savininkas Mantas D. pareigūnams prisiekė, jog verčiasi perparduodamas pavažinėtas mašinas, tačiau vagystėmis neužsiima ir su vagimis nesusidėjęs. 2008-ųjų sausio 12-ąją Mantas pasakojo su tėvu atvykęs į Zoknių (Šiaulių priemiestis) mašinų pardavimo aikštelę, kur tarp šimtų automobilių išsirinko jam patikusį „Volkswagen Golf“ su prancūziškais registracijos numeriais. Už priekinio stiklo buvo užkištas popieriaus lapas, ant kurio buvo nurodyta 5000 eurų kaina bei prekės pardavėjo mobilaus telefono numeris. Juo paskambinęs Mantas kitą dieną susitiko su Gediminu Balčiūnu, su kuriuo suderėjo, kad golfą nupirks už 4850 eurų (16780Lt). Sumokėjęs pinigus ir gavęs automobilio registracijos dokumentus, Mantas D. mašiną paremontavo, padažė ir pats surado naują pirkėją. Tačiau „Regitros“ darbuotojai sandorio neformino, nes jiems nepatiko įtartinas kėbulo numeris.
Kriminalistai nustatė, jog G. Balčiūnas Šiauliuose Architektų gatvėje naudojasi garažu, kuriame 2008-ųjų vasarį įrengė slaptą miniatiūrinę vaizdo filmavimo kamerą. Tris mėnesius stebėję garažą operatyviniai darbuotojai užfiksavo, kaip per tą laiką garaže pabuvojo 4 lengvieji automobiliai su latviškais valstybiniais numeriais: trys mašinos „Vokswagen Golf“ bei po vieną „Audi A3“ ir „Audi A4“.
Pavyko nufilmuoti, kaip visoms šioms mašinoms G. Balčiūno pažįstamas S. Budrikas perkala kėbulo numerius. Be to, jis remontavo sulaužytas užvedimo ir durų spyneles. Garaže buvodavo ir G. Balčiūnas, dar kažkokie vyrai, tik jų veidai į kadrą nepateko.
Nutarę, kad jau surinkę pakankamai įrodymų, 2008-ųjų birželio 18-ąją policijos pareigūnai surengė sulaikymo operaciją. G. Balčiūnas neva atsitiktinai buvo sustabdytas uniformuotų policijos patrulių, kai Šiauliuose važiavo vienu šių vogtų automobilių. Paprašytas dokumentų, Gediminas pareigūnui pateikė suklastotą mašinos registracijos pažymėjimą. Taip mašina atsidūrė policijos kieme, o vairuotojas – areštinėje.
Tą pačią dieną buvo suimtas ir numerių klastotojas S. Budrikas. Jis kaltės neneigė, paaiškino esąs bedarbis, todėl pažįstamo G. Balčiūno prašomas sutikęs jo garaže Architektų gatvėje imtis perkalti lengvųjų automobilių kėbulo numerius. Saulius iš Gedimino gavo garažo raktus, sulaukęs bičiulio skambučio pasiimdavo įrankius ir vykdavo darbuotis. Reikiamą perkalti mašinos numerį, užrašytą ant lapelio, Saulius tikino rasdavęs automobilio pirštininėje, kartu su 350 litų atlygiu. Kėbulo numerį meistras perkaldavo maždaug per 4 valandas, po to uždažydavo ir, kad klastotė nekristų į akis, sendindavo aptrindamas dulkėmis. Jei būdavo paprašytas, S. Budrikas pakeisdavo ir latviškus valstybinius automobilių numerius į kitus, kuriuos irgi rasdavęs padėtus mašinų bagažinėse.
G. Balčiūnas kaltu prisipažino iš dalies. Jis teisinosi, kad visi automobiliai – ne jo, o pažįstamo šiauliečio Ričardo Rubcovo, kuris vertėsi prekyba metalo laužu bei pavažinėtais automobiliais.
Anot G. Balčiūno, 2008-ųjų sausį R. Rubcovas jam prasitaręs, kad gaunąs labai pigiai nusipirkti Latvijoje registruotų lengvųjų automobilių. Tik viena bėda – šios mašinos esą yra teismo areštuotos, todėl reiktų rasti žmogų, kuris perkaltų numerius. G. Balčiūnas pasiūlė šiam darbui į talką kviesti S. Budriką. Gediminas tikina, kad pats G. Rubcovas parūpindavęs suklastotus prancūziškus mašinų registracijos pažymėjimus bei naujus valstybinius numerius. Gediminas pridūrė, kad kai S. Budrikas jau būdavo perkalęs kėbulo numerius, R. Rubcovo paprašydavo mašiną nuvairuoti jo draugams. Tai darydamas G. Balčiūnas galio ir įkliuvo policijai.
Prieš atiduodami bylą teismui pareigūnai G. Balčiūnui pateikė dar vieną kaltinimą dokumento suklastojimu. Gediminas buvo kaltinamas, kad vienai iš vogtųjų mašinų nupirko civilinio draudimo polisą, tačiau kvito grafoje „mokėtojas“ vietoj savo pavardės įrašė išgalvotą. Nors G, Balčiūnas tikina, kad polisą pirkęs ir klastojęs ne jis, teismo medicinos ekspertai parašė išvadą, jog kvitas užpildytas, labai tikėtina, G. Balčiūno ranka.
Žinoma, į teisiamųjų suolą neišvengiamai būtų sėdęs ir vogtųjų mašinų savininkas R. Rubcovas, bet jį teis nebent Aukščiausiasis – 2008-ųjų gegužę Ričardas mirė, palikdamas nemažai paslapčių.
Šiaulių miesto teisme G. Balčiūnas buvo teisiamas už 12 nesunkių nusikaltimų epizodų, o S. Budrikas – už 5. Nežinia, ar Sauliaus veidas teisėjai Linai Muchtarovienei labiau patiko, ar ji ant Gedimino už ką nors supyko, nes G. Balčiūnui skyrė kalėti pusšeštų metų, o „numerių virtuozui“ S. Budrikui – viso labo 70 parų administracinio arešto, kurių 23 paras jis jau atsėdėjęs, kai buvo suimtas pernai vasarą.
Sigitas Stasaitis
