Rusijos caras Petras I, išvydęs tyliai susispietusius vaikučius, kurie išpūtę akis spokso į jo pradėtą kaupti apsigimusių žmogaus vaisių kolekciją, veikiausiai didžiuotųsi tokiu savo darbo įvertinimu.
"Na, vaikai, matote, - švelniu balsu, lyg sektų pasakaitę, sako Tatjana Borisova, rodydama vadinamąjį "kiklopą" - negyvagimį, kurio kaktos viduryje matyti vienintelė akis. - Štai kas gali atsitikti, jei įjunksite į narkotikus ir alkoholį".
Šleikštulį kelianti užkonservuotų kūdikių-mutantų ir jų kūno dalių kolekcija yra pirmojo Rusijos muziejaus ekspozicijos dalis. Tokie muziejai, vadinti kunstkameromis, buvo itin populiarūs XVI-XIX a. ir veikė daugelio monarchų rūmuose. Rusijos caras kunstkamerą įkūrė 1714 metais. Jos eksponatai turėjo padėti kovoti su prietarais ir skatinti mokslinę mintį.
Prabėgus trims šimtmečiams, "anatominių retenybių" ekspozicija, iš dalies laikytina keista pramoga, iš dalies - medicininiu tyrinėjimu, pritaikyta "šoko taktikos" terapijai, kuria siekiama pažaboti plintančią narkomaniją bei alkoholizmą.
Kasmet kiekvienas rusas išgeria po penkiolika litrų gryno spirito - tai vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje. Kai kurių ekspertų manymu, kas septintas Rusijos gyventojas yra alkoholikas.
Kunstkameros administratorė T.Borisova įsitikinusi, jog baisiais laikais reikia imtis baisių priemonių.
"Deja, girtuokliai daugybę vaikų supa gatvėse ar net namuose, - sakė ji. - Mes turėtume tai parodyti vaikams ir pademonstruoti jiems, kaip atrodo (vidaus) organai ir kas nutinka mūsų kūnui, jeigu vartojame tam tikras medžiagas".
"Reuters"-BNS
