Maskva, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su „artimuoju užsieniu“, priėmė neformalius pagrindinių posovietinių šalių grupių susitikimus. Visgi jie parodė, kad tarp kai kurių valstybių narių nesutarimai tęsiasi. Gegužės 8 d. Maskvoje buvo suorganizuoti Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) neformalūs susitikimai, pažymint 65-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Susitikime Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad NVS išliko „atitinkama platforma“ ekonominiam koordinavimui ir bendrai modernizacijai.
NVS šalių lyderiai susilaikė nuo bet kokių politinių pareiškimų, tik priėmė kreipimąsi dėl pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių. Taip pat jie pasveikino naująjį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių ir išreiškė viltį, kad Ukraina prisijungs prie reguliarių susitikimų. Maskvoje vykusiuose susitikimuose dalyvavo beveik visi buvusių sovietinių respublikų vadovai. Gruzijos vadovybė iš viso nebuvo kviečiama.
D. Medvedevas šalių vadovams sakė, kad susidūrus su šiuolaikinėmis grėsmėmis valstybės turi dirbti kartu. KSSO pasveikino Rusijos ir JAV neseniai pasirašytą branduolinių ginklų mažinimo sutartį ir palaikė tolesnes pastangas skatinant branduolinį nusiginklavimą. Pagal KSSO įsipareigojimus, esant agresijos grėsmei vienai iš valstybių narių, kitos narės gali suteikti paramą, į kurią įeina ir karinė pagalba. Be to, KSSO pritarė „taikiam sugrįžimui“ į normalų politinį gyvenimą, smurto prevencijai ir teisės bei tvarkos atstatymui Kirgizijoje, pažadėjo humanitarinę ir kitą pagalbą Kirgizijai, bet išreiškė susirūpinimą dėl „nekonstitucinio“ režimo pakeitimo balandžio mėnesį.
Bakijevo režimo žlugimas Kirgizijoje buvo taip pat naudingas Kremliui. Laikinosios vyriausybės vadovė Roza Otunbajeva galėjo dalyvauti Maskvoje gegužės 8–9 dienomis vykusioje šventėje. Rusijos vadovaujama KSSO pažymėjo, kad jos Kolektyvinės operatyvinio reagavimo pajėgos (KORP) nesikiš į jokius vidinius neramumus Kirgizijoje, kadangi jos nebuvo tam suformuotos (KSSO valstybių narių lyderiai susitarimą suformuoti KORP pasirašė 2009 m. birželį, tačiau kai kurios valstybės narės susilaikė).
Minskas atsisakė pirmininkauti KSSO rotacijos principu ir susilaikė dėl KORP dėl ekonominių nesutarimų su Maskva. Be to, Baltarusijos prezidentas garantavo prieglobstį Bakijevui ir aiškiai davė suprasti, kad jokie ekstradicijos reikalavimai nebus patenkinti. Balandžio mėnesį Aleksandras Lukašenka teigė, kad KSSO tokia, kokia yra dabar, „neturi jokių perspektyvų“, ir apkaltino organizaciją užsimerkus prieš perversmą, įvykusį Kirgizijoje.
Praėjusiais metais Rusijos santykiai su artimiausia sąjungininke Baltarusija itin pablogėjo. Dar 2009 m. pavasarį A. Lukašenka liepė savo vyriausybei nustoti „verkti, lankstytis ir maldauti“ Maskvai ir ragino „siekti laimės kitoje planetos dalyje“. Šiuo metu Baltarusija ketina apie 10 tonų naftos per metus gauti iš Venesuelos per Ukrainos ir Lietuvos teritorijas. Be to, ekonominiai nesutarimai tarp Rusijos ir Baltarusijos tęsiasi, nepaisant pažadų sukurti „sąjunginę valstybę“ ir muitų sąjungą su Kazachstanu. O V. Janukovičiui tapus prezidentu, Kremlius ėmėsi greitai plėtoti ryšius su Ukraina: dvišaliai susitarimai dėl dujų tiekimo, rusų pažadai suvienyti Rusijos „Gazpromą“ su Ukrainos „Naftogazu“ ir suteikti Ukrainai lengvatinių paskolų.
Rusijos politika „artimajame užsienyje“ toliau suksis apie posovietinių šalių grupių ir glaudesnės ekonominės integracijos idėjos ašis. Visgi lieka neaišku, ar ši politika galėtų padėti išspręsti nesutarimus tarp buvusių sovietinių respublikų.
Pagal „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.
