Kai kurie ekspertai teigia, kad sekso paslaugų pramonė yra pats geriausias rodiklis, nusakantis ekonomikos būklę - kai prostitučių įkainiai pradės didėti, bus galima kalbėti apie krizės pabaigą. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, Lietuvoje ekonomikos sveikimo ženklų nematyti.
Ekonominės gerovės rodikliai
“Bloomberg News" ekspertas Metju Linas (Matthew Lynn) pernai analizuodamas situaciją kaimynėje Latvijoje teigė, kad prostitučių įkainiai yra vienas iš dviejų svarbiausių rodiklių (antras - nesantuokinių ryšių kiekis), kuris byloja apie pasaulinės ekonomikos situaciją. Tuomet, kai pakils prostitučių paslaugų tarifas, planeta pradės kapanotis iš krizės.
“Tai labai lanksti sritis. Nėra jokių barjerų atvykstantiems žmonėms, o kaina yra labai lanksti. Ji gali kisti kas valandą, kas dieną. Ji nedelsiant jums suteikia informaciją apie paklausos būklę. Šiuo metu sistemoje nėra daug pinigų. Nėra daug grynųjų. O tai reiškia, kad ekonomika patiria sunkumų", - sakė “Bloomberg" analitikas.
Jo teigimu, faktas, jog sekso paslaugų kainos Latvijoje nuo krizės pradžios nukrito beveik trečdaliu ir nekyla, rodo, kad ekonomika vis dar išgyvena sunkmetį. Kai kainos už seksualinius malonumus ims kilti, ekonomika esą ims atsigauti.
“Iš globalios krizės mes turime išmokti vieną pamoką - tradiciniai ekonominės būklės vertinimo metodai tokie pat veiksmingi kaip apsauginis kremas nuo saulės per sniego pūgą", - tvirtino M.Linas.
Kontingentas kinta
Jau ne vienus metus prostitucija Vilniuje užsiimanti Danguolė “Respublikai" pasakojo, kad sekso verslo atstovės kaip reikiant pajuto sunkią Lietuvos ekonominę situaciją. Paklausa tebėra beveik ta pati, tačiau paslaugų kainos gerokai krito. Vyrai skaičiuoja savo pinigus. Tokių, kurie mokėtų tiek, kiek pasakai, - vienetai. Dauguma derasi, reikalauja paslaugas suteikti pigiau.
Pasak Danguolės, pasikeitė ir klientai. Prieš metus pagrindiniai klientai buvo tolimųjų reisų vairuotojai ir sostinėje dirbantys statybininkai, atvykę iš kitų miestų, o šiuo metu jų liko nedaug. Dabar pagrindinis kontingentas - turgaus prekeiviai ir... vyresni žmonės, pensininkai, studentai.
“Mūsų uždarbis taip pat gerokai sumažėjo. Prieš kurį laiką skaičiavau - per mėnesį pavyko uždirbti apie 2 tūkst. litų. Aš nerūkau, nevartoju narkotikų, tad man uždirbamų pinigų pakanka sumokėti už butą, prasimaitinti, išlaikyti vaikus, - sakė moteris. - Tačiau, norint tiek uždirbti, reikia tikrai daug dirbti. Kitaip sakant, dirbame tam, kad prasimaitintume".
Bus dar sunkiau
Danguolė teigia negalinti nieko konkretaus pasakyti apie vadinamąsias eskorto merginas, kurios dirba su elitiniais klientais ir važinėja su apsauga. Tačiau vadinamosioms gatvinėms pastaruoju metu tikrai nelengva ir pagerėjimo kol kas nematyti - net priešingai.
“Viena vertus, dėl to, kad sumažėjo sekso paslaugų kainos, kaltos pačios merginos, - sakė moteris. - Problema ta, kad Vilniuje prie stoties daugiausia trinasi narkomanės, o jų paslaugų vyrai nelabai nori, tad jos parsiduoda už kelis litus, kad tik susirinktų dozei. Tad kai pasakai klientui savo kainą, jis nustemba: kodėl aš turėčiau tiek mokėti, jei ten kita už 20 litų atsidavė..."
Nerimą sekso paslaugų teikėjoms kelia ir prasidedantis vasaros sezonas, nes tada į Vilnių privažiuoja nepilnamečių iš rajonų, iš priemiesčio, kurios taip pat atsiduoda už kelis litus ir smarkiai numuša kainas.
“Kiekvieną vasarą taip būna - 13-14 metų merginos, ir jau siūlosi. Dažniausiai jos dirba naktimis, kai mažiau policijos. Pinigų jos nori, o į darbą nepilnamečių nepriima", - sakė Danguolė.
Pagalba neprieinama
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos “Demetra" vadovė Svetlana Kulšis “Respublikai" teigė, jog jos vadovaujama organizacija per daugelį veiklos metų yra užmezgusi kontaktus su maždaug 70 proc. sostinės gatvėse prostitucija užsiimančių merginų bei moterų. Anksčiau jos dažnai lankydavosi “Demetros" kabinete, nes čia sulaukdavo ir medikų, ir socialinių darbuotojų pagalbos, galėdavo nusiprausti, pasiimti prezervatyvų. Dabar “Demetra" nebegauna valstybės paramos, tad ir moterims nedaug gali padėti - nebent geru žodžiu.
“Mūsų pagalba joms ribota. Mes tegalime jas užregistruoti pas gydytoją - jeigu reikia ir jeigu moteris turi asmens dokumentus, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Tokią moterį galime užregistruoti pas dermatovenerologą į nemokamą konsultaciją, tačiau visi tyrimai jai bus mokami, - sakė S.Kulšis. - Jeigu moteris neužsiregistravusi darbo biržoje, jokios nemokamos medikų pagalbos ji negaus - nei galės pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI), nei dėl ŽIV. Ir, neduok Dieve, moteris neturi asmens dokumentų... Tada telieka eiti pas gydytoją už savo pinigus, tuo tarpu 80 proc. jų vartoja narkotikus - tikrai neleis pinigų vizitui pas gydytoją".
“Demetros" vadovės teigimu, šiuo metu tų moterų niekas netikrina dėl LPI ar ŽIV. Lietuvoje beveik nebeliko valstybės finansuojamų LPI ar ŽIV/AIDS prevencijos, žalos mažinimo programų, jos tapo neprieinamos rizikos grupėms.
“Pernai mes atlikome anoniminius seilių testus, norėdami ištirti, ar sekso paslaugas teikiančios moterys serga sifiliu ir hepatitu C. Iš tirtų moterų tik 50 proc. buvo sveikos, o kitos sirgo kažkuria iš šių ligų. 2 moterys net buvo infekuotos ŽIV. Tad dabar žinome, kad ŽIV infekuotos merginos teikia seksualines paslaugas, tačiau negalime jų gydyti, o nei ŽIV, nei sifilis savaime niekur nedingsta", - sakė S.Kulšis.
Žalos mažinimo, prevencines programas, pasak jos, nustota finansuoti pernai, kai Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama reformą, sujungė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą bei Lietuvos AIDS centrą. Jau antrus metus Lietuva gyvena ir be ŽIV/AIDS prevencinės programos.
Dr. Saulius ČAPLINSKAS - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius:
Politiką formuoja ir politinius klausimus sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija, o Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras tik juos vykdo. Kam skiria pinigus, ką mums liepia daryti, tą mes darome, jeigu tai neprieštarauja žmogaus teisėms ar įstatymams. Yra priimti politiniai sprendimai, kad reikia daryti taip ar kitaip, ir taip mes darome, net daugiau. Kiek galime, tiek organizuojame visų užkrečiamųjų ligų, ne tik ŽIV ir AIDS, prevenciją. Kitas klausimas, kad buvo priimti politiniai sprendimai kai kurios veiklos pas mus nebevykdyti. Nutarta nebevykdyti - mes nebevykdome. Kaip tai atsilieps - laikas parodys.
Vladimiras JANKOIT - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas:
Iš sulaikytų prostitučių dažnai tenka girdėti, jog uždarbiauti į gatves jos išėjo dėl sunkios ekonominės situacijos, nepritekliaus - darbo neranda, pinigų pragyvenimui neturi... Dažniausiai tenka pamatyti daug tokių moterų ašarų, nes, sulaikius pirmą kartą, joms gresia bauda nuo 300 iki 500 litų, sulaikius pakartotinai - bauda nuo 500 iki 1000 litų arba areštas iki 30 parų.
Norėčiau pasakyti, kad sostinės stoties rajone pagrindinė yra ne prostitucijos, o narkomanijos problema. Dauguma ten parsidavinėjančių moterų - narkomanės, jos verčiasi prostitucija ne todėl, kad neturi ką valgyti, o todėl, kad trūksta pinigų narkotikams. Išsprendus narkomanijos problemą, gerokai sumažėtų ir merginų skaičius stoties prieigose.
