Erkės itin pavojingos šunims
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės, Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Tai į maliariją panaši liga, kurią sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuonys. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl po paros ar dviejų jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Persirgus šia liga, imunitetas nesusidaro.
Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės, - erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, išskyros ar kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.
Įsisiurbus erkei, šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, šuo ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.
R.Sirutkaitytė atkreipia dėmesį, kad visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms ligų simptomai būna švelnesni. Pavyzdžiui, susirgusi Laimo liga, katė dažniausiai tik šiek tiek pašlubuoja, o gydoma greitai pasveiksta.
Kačių babeziozė – sunkesnė liga. Ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Erlichiozė ir anaplazmozė katėms labai retai nustatomos.
Kaip saugoti augintinius?
„Efektyviausia priemonė apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų – kiek įmanoma vengti kontakto su jomis. Erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas“, - sako R.Sirutkaitytė.
Specialistė pataria lašiukus gyvūnams lašinti ant sprando odos, praskleidus kailį, nes jie pradeda veikti tik įsigėrę į odą ir patekę į kraujotaką. Pasirinkus purškalą, jį rekomenduojama purkšti tiesiai ant kailio.
Specialus antkaklis – taip pat veiksminga priemonė. Jis gali apsaugoti augintinį nuo erkių kelis mėnesius ar net pusę metų. Jeigu antkaklis per ilgas, būtina patrumpinti, kad gyvūnas nekramtytų.
Aptikus erkę, svarbu kuo greičiau ištraukti
Labai svarbu kiekvieną kartą grįžus iš lauko, šunį ar katę atidžiai apžiūrėti ir aptikus, kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę. Neretai vien tai gali padėti išvengti ligos, nes, pavyzdžiui, boreliozės sukėlėjas į gyvūno kraują patenka erkei baigiant maitintis, tai yra, praėjus nuo įsisiurbimo 2-3 dienoms.
Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai ištraukti, sukant ją prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.
Pastebėjus ligų požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, nes laiku pradėjus gydyti, gyvūnai dažniausiai pasveiksta.
