Valstiečių reitingai leidžiasi jau pusmetį. Tačiau po laimėtų rinkimų tokio žemo rezultato dar nėra buvę.
Valstiečiai nesublizgėjo
Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė tikina, kad nors konservatoriai turėtų džiaugtis rezultatais, tačiau didžioji dalis nuo valstiečių nubyrėjusių rinkėjų dabar visai nežino, ką rinktųsi.
„Problema yra ne tame, kad kažkaip ypatingai sublizgėjo konservatoriai, o tame, kad ypatingai nesublizgėjo valstiečiai. Bet čia nėra super fantastiško šuolio konservatorių. Didesnė dalis yra nubyrėjusi nuo valstiečių. Tačiau tikrai ne viskas yra perėję konservatoriams. Panašu, kad situacija yra tokia, jog dalis žmonių apskritai nežino už ką balsuoti. Nemažai daliai rinkėjų valstiečiai sukūrė tokią nuomonę, kad buvo bandyta už juos balsuoti, tačiau panašu, kad ir čia nieko gero. O dabar visai nėra už ką balsuoti“, - tikina politologė.
Visgi, MRU lektorei kiek keistai atrodo valstiečių reakcija į reitingų važiavimą žemyn.
„Praėjusią savaitę girdėjome Seimo pirmininką V.Pranckietį, aiškinantį, kad čia viskas grįžta į priešrinkiminį lygį. Tai man labai keista, nes rugsėjo mėnesį reitingai buvo 10-12 procentų, tai nelabai tikiu, kad valstiečiai nori grįžti į tokį lygį, nes tai reikštų griūtį“, - savo įžvalgomis dalinasi R.Urbonaitė.
Rimtas signalas valstiečiams
MRU lektorė tv3.lt naujienų portalui taip pat pastebi, kad dažniausiai politikai reitingus vertina taip kaip jiems patogu. Jei reitingai aukšti ir kyla – džiaugiasi visuomenės palaikymu. Jei krenta – tikina, kad prasidėjo rinkimų kampanija. „Tai yra tokie klasikiniai ir pabodę argumentai, kuriais yra tiesiog bandoma prisidengti“, - pasakoja R.Urbonaitė.
Politologai pro akis nepraslydo ir neigiami kai kurių ministrų reitingai. Anot jos, žmonės, tikėję rinkiminiais pažadais, dabar turi nusivilti.
„Valstiečiams reitingai yra pakankamai rimtas signalas. Labai rimtas signalas yra ir kai kuriems ministrams. Tikrai neslėpsiu, kad tai, ką daro švietimo ministrė, man yra sunkiai suvokiama ir nebepateisinama. Tai dėl to J.Petrauskienės reitingai kreta. Alkoholio klausimas mušė ir A.Verygos reitingus. Tačiau reikia politikams suvokti, kad žmonės labai greitai patiki, bet taip pat greitai ir nusivilia. Ypač tada, kai buvo žadėtos permainos, greitos permainos. O dabar jau yra aiškinama, kad jos negali būti padaromos per naktį ir greitai. Tai nereikia tikėtis, kad tie reitingai laikysis. Dėl to mes matome tendenciją, kad reitingai krenta“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja R.Urbonaitė.
Greitai krentantys reitingai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas tikina, kad nėra keista, jog valdančiųjų reitingai krenta žemyn. Jį stebina šio proceso greitis.
„Yra įprasta, kad valdančiųjų populiarumas krenta. Ir tai valstiečių žaliųjų situacija nėra išimtis, bet gal tikrai yra keista, kad tai vyksta taip greitai. Nors nepaisant to, kad ekonomika tikrai nėra prastoje būklėje. Bet čia gal būtų galima sieti su valstiečių politika. Manau, kad yra 3 aspektai, kurie pretenduoja į šias priežastis. Tai yra Darbo kodeksas, kuris vertinamas nepalankiai. Valstiečiai per rinkimus skelbė kiek kitokius pažadus, o dabar pakeitė savo poziciją dėl jo. Antras dalykas, yra perteklinė draudimų politika. Ir nors sutariama, kad reikia riboti alkoholio reklamą ir pardavimą, bet viešoji erdvė pasisuko nelabai palankia linkme. Ir trečias dalykas yra Vyriausybės veiksmingumas“, - tikina L.Gudžinskas.
Jis mano, kad dabartinės Vyriausybės darbe yra daug pasimetimo ir susiskaldymo. Žmonės įaudrinami neaiškiais planais, o politinės valios atrasti sprendimus tiesiog trūksta.
„O konservatoriai žaidžia taip, kaip jiems leidžia varžovai. Tėvynės sąjunga sustiprėjo, pirmininkas gavo didesnį pasitikėjimą. Ir kartu išlaiko save kaip pagrindinę opozicinę jėgą. Ir turbūt rinkėjai atsisuka į juos. Nes liberalai iki šiol yra nesvarumo būklėje. Tai konservatorių įdirbis čia pasiteisino“, - opozicijos būklę vertina politologas.
Naujausia atlikta apklausa atskleidė, kad už LVŽS ketina balsuoti 15,7 proc. (gegužę – 17,2 proc.), antroje vietoje esantys konservatoriai turi 15,5 proc. rinkėjų paramą (gegužę – 13,4 proc.). Trečioje vietoje lieka mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai, turintys 10,7 proc. rinkėjų palaikymą (gegužę juos palaikančių buvo 9 proc.), ketvirtoje – opozicinis Liberalų sąjūdis, kurį remia 5 proc. rinkėjų (gegužę – 4,5 proc.).
