Lietuvos politologai kritiškai vertina socialdemokratų sprendimą kelti Česlovo Juršėno kandidatūrą pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose, tačiau pripažįsta, jog valdančioji koalicija būtų keistai atrodžiusi, parėmusi opozicinių partijų kandidatą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata teigia sunkiai įsivaizduojąs Č. Juršėną kaip valstybės vadovą, pirmiausia atsakingą už Lietuvos užsienio politiką.
"Nepaisant to, kad Prezidento institucija buvo sukompromituota, ji labai svarbi. Svarbiausia šiame poste yra užsienio politika. Galima įsivaizduoti Prezidentu Č. Juršėną, bet tam reikia vaizduotės", - Eltai tvirtino R. Lopata.
Politologo ir istoriko Česlovo Laurinavičiaus nuomone, Č. Juršėno kandidatūros kėlimas - tai socialdemokratų bandymas "išlošti visą banką" siekiant valdžios.
"Matyt, skaičiuojama, kad jis galėtų laimėti antrajame rinkimų ture prieš Rolandą Paksą, nes padorūs žmonės būtų priversti balsuoti už jį", - pažymėjo Č. Laurinavičius.
Jo žodžiais, jei socialdemokratams būtų labiau rūpėję valstybės interesai, kandidatu jie būtų iškėlę Algirdą Brazauską.
Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktoriaus Antano Kulakausko nenustebino socialdemokratų sprendimas kelti kandidatu Č. Juršėną.
"Jų skaičiavimas paprastas - jie bando statyti valdžios piramidę. Galbūt jie mano, kad nebus tragedijos, jei rinkimus laimės R. Paksas", - pareiškė politologas.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Alvido Lukošaičio, Č. Juršėno kandidatūra prieštaringai vertinama iš dalies todėl, kad žmonėms kartais sunku priimti naujienas. "Niekas apie jį anksčiau negalvojo kaip apie galimą kandidatą į Prezidentus", - Eltai trečiadienį teigė A. Lukošaitis.
Jo nuomone, Č. Juršėno iškėlimas buvęs pragmatiškas žingsnis, tačiau idealistiniu požiūriu socialdemokratų elgesys esąs "negražus".
"Savo kandidato metimas į politinę rinką šiuo atveju kertasi su samprotavimais apie bendrą kandidatą ir valstybės interesus. Pasaulyje tokie žingsniai būtų svarstomi su koalicijos partneriais. Socialdemokratų išsišokimą lėmė grynai partinės paskatos", - tvirtino politologas.
Tačiau, jo požiūriu, priekaištauti vien socialdemokratams - neteisinga. "Ką reiškia Liberalų ir centro sąjungos iniciatyvos? O Tėvynės sąjungos "žaidimai" su dviem kandidatais - Petru Auštrevičiumi ir Valdu Adamkumi? Juk ir jie žiūri savo partijų interesų", - svarstė A. Lukošaitis.
Jo žodžiais, nors partijų tarimasis reikalingas, yra tam tikra riba, ties kuria jų susitarimai dėl pozicijų derinimo daro demokratiją "dirbtinę".
"Mūsų Prezidento institucija - neparlamentinė, tai kodėl dėl kandidatų turi tartis parlamentinės partijos?" - abejojo politologas raginimų sutarti dėl bendro kandidato pagrįstumu.
A. Lukošaitis taip pat pažymėjo, jog būtų keistai atrodę, jei valdančioji partija būtų turėjusi remti opozicinių partijų keliamo V. Adamkaus kandidatūrą.
"Kodėl opozicinės jėgos kelia savo kandidatą, o valdančioji koalicija turi jį priimti? Geriausia būtų du bendri kandidatai - atskirai keliami kairiųjų ir dešiniųjų", - tvirtino politologas.
Pirmalaikių Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks šių metų birželio 13 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.
ELTA
