Giedrė POTELIŪNAITĖ
Sunkmečiu, kai žmonių galvose sukasi pagrindinė mintis, iš kur gauti pinigų, sukčiai galvoja apie tą patį - kuria planus, kaip darbo ieškančius, pinigų ištroškusius naivuolius įvilioti į savo spąstus.
Investuok 12 litų - gausi tūkstančius
Kone kiekvienoje internetinėje svetainėje, kurioje sudedami skelbimai ieškantiems darbo, galima aptikti iš pirmo žvilgsnio viliojantį pasiūlymą: "Greitas būdas užsidirbti daug pinigų nieko neveikiant! Tai ne apgavystė, tai visiškai legalu ir jūs niekuo nerizikuojate ir nieko neprarandate, ir tai tikrai veikia!!! Pats išbandžiau ir per kelias savaites susikaupė apie 2000 litų, po trijų savaičių - dar antra tiek. Dabar jau turiu uždirbęs 4000 litų, neskaitant smulkių išlaidų. Po pusantro mėnesio turėtų būti 16 000 litų".
Toliau nieko neveikiantis smarkiai praturtėjęs skelbimo autorius išdėsto instrukcijas, ką daryti, kad pinigai pradėtų byrėti į banko sąskaitą. Tereikia į internetu atsiųstas nurodytas 6 banko sąskaitas pervesti po 2 litus ir po to išbraukti pirmą sąskaitos numerį. Į paskutinę, šeštą, eilutę reikės įrašyti savo banko sąskaitos numerį. Tai padarius, šį laišką su pasiūlymu būtina, kuo labiau išplatinti internete, o po keleto savaičių esą tapsi gerokai turtingesnis.
Susivilioję pasiūlymu dažniausiai ne tik nieko nepeša, bet ir praranda įdėtus pinigus, o po kurio laiko susipranta, kad nukentėjo nuo vienos iš finansinių piramidžių, kurios visame pasaulyje kuriamos jau labai seniai. Nors dažniausiai po skelbimu būna prierašas, kad šis "verslas" klesti dėl dalyvių sąžiningumo ir rimtumo, tačiau daugelis niekur pinigų neperveda, o į paskutinę eilutę įrašę savo sąskaitos numerį, išsiuntinėja kitiems...
Matricos sukasi greitai
Tie, kurie nepapuola ant internete piramides kuriančių sukčių kabliukų, gali papulti nuėję... į pokalbį dėl darbo. Viename Kauno universitetų skelbimo lentoje jau kurį laiką kaba skelbimas apie lengvą uždarbį - ir vėl beveik nieko nedirbant! Skelbimo turinys painus ir nekonkretus, bet pateikti kontaktai - susidomėjusiems prisivilioti.
"Akistatos" korespondentė irgi labai norėtų lengvai praturtėti, todėl neatidėliodama skambina nurodytu numeriu. Atsiliepęs vyriškis nieko neklausia nei apie darbo patirtį, nei apie išsilavinimą, o siūlo ateiti tiesiai į firmos biurą ir ten aptarti visas su įdarbinimu susijusias detales. Sutartą valandą nuvykus į nurodytą vietą Kauno centre, paaiškėja, jog tai toli gražu ne biuras, o kuklus 3 kambarių butas su keletu baldų ir pora kompiuterių. Pasitinka moteris su jauna mergina, maloniai siūlo užeiti, įsitaisyti ir pradeda pasakojimą apie... matricas. Po maždaug valandos pokalbio vis dar nelabai įmanoma suprasti, ką tiksliai dirbsi, kiek uždirbsi, bet labai aišku yra vienas dalykas - norint pakliūti į tarp laimingųjų nieko neveikiančių, bet didelius pinigus gaunančiųjų, teks sumokėti 180 eurų. Bet moteris tuoj skuba patikinti, kad investuoti pinigai labai greitai sugrįš su kaupu, jeigu tik pavyks prisivilioti dar bent du žmones. Už kiekvieną iš jų paslaptinga Latvijos (kitų šaltinių duomenimis - Panamos) kompanija pasiruošusi atseikėti po 30 eurų. Tada įsijungusi kompiuterį ima demonstruoti "matricas", kurios labai jau panašios į finansines piramides... Paklausta apie tą panašumą, greitai užginčija kilusius įtarimus, ir patikina, kad su piramidėmis nieko bendro jų veikla neturi, tačiau savo pasakojime pati ne kartą mini žodį "piramidė".
"Suprantu, kad sunku patikėti, jog gali būti taip gerai, bet taip yra. Kol patys nepamėginsite - nepatikėsite. Tai turbūt vienintelė pasaulyje kompanija, kurios vadovai gauna mažesnes pajamas, negu darbuotojai", - toliau pasakoja, kaip pati sakosi, daugiau nieko neveikianti, tik iš "matricų" puikiai gyvenanti "verslininkė". Paklausta, iš kur vis dėlto kompanija gauna pajamas, jei darbuotojų sumokėtus 180 eurus, padvigubintus ar patrigubintus, išmoka jiems patiems, moteris paaiškina, jog pinigus susirenka iš visame pasaulyje garsių firmų, kurios savo gaminius gerokai pigiau parduoda per kompanijos tinklalapį ar su "darbdavių" pagalba sukurtuose asmeniniuose tiklalapiuose. Bet jeigu tas kompanijas sugeba prisivilioti kuris nors iš darbuotojų - jam mokami solidūs procentai. Pradeda atrodyti, kad tai tiesiog labdaros tikslais įkurta firma, kuri sau nieko nepasiiema, o viską atiduoda uoliems darbuotojams.
Puikius psichologinius įgūdžius turinti "darbdavė" siūlė patiems įsitikinti kompanijos tikrumu ir davė jos internetinį adresą. Jame nepavyko aptikti nieko naujo - viskas jau girdėta per "darbo" pokalbį. Kompanijos internetinėje svetainėje pateikti dosniosios firmos vadovų elektroninių pašto adresai ir telefonai, tik pavardžių nė su žiburiu nerastum... Tačiau abejones bandoma išsklaidyti vardijant kompanijos pasiekimus, milžiniškas ateities perspektyvas, pasisekimą 48 šalyse (tai kas, kad firma veiklą pradėjo prieš nepilnus metus)...
"Latvijos kompanijos" dėka praturtėjusių žmonių surasti nepavyko... Tačiau pavyko išsiaiškinti, jog vadinamoji piramidinė prekių platinimo sistema nelaikoma tiesiogine prekyba, nes piramidei priklausančių asmenų atlyginimas visų pirma priklauso ne nuo vartotojams parduotų prekių ar paslaugų kiekio, o nuo to, kiek naujų žmonių įtraukiama į šią struktūrą. Minėta įmonė Lietuvoje nei atstovybių, nei filialų neturi, o Latvijos įmonių registre jos pavadinimo irgi nepavyko surasti.
Siūloma pirkti orą
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekanas, Informatikos katedros docentas, technologijos mokslų daktaras ir ne vienos knygos apie finansus autorius Stasys Girdzijauskas jau seniai tiria finansinių piramidžių modelius. Docentas sako, kad tokios piramidės visais laikais klestėjo tuo metu, kai ekonomika patirdavo didelius nuostolius ir valstybėje imdavo jaustis krizė.
"Natūralu, kad sunkmečiu žmonėms pinigų reikia dar labiau nei paprastai, todėl jie griebiasi šiaudo, bandydami papildyti savo pinigines. Deja, dažnai tas šiaudas būna numestas sukčių... - sakė S. Girdzijauskas. - Dabar internete paplitusios finansinės schemos, kai nurodoma pinigus pervesti į keletą sąskaitų, o vėliau investicijos esą grįš padidėjusios kelis kartus, yra naudojamos pasipelnyti arba tiesiog sukčiauti ir vadinamos finansinėmis piramidėmis. Jos turi be galo daug variantų ir viena nuo kitos gali daug kuo skirtis. Atsižvelgiant į srautų pobūdį ar sukčių sumąstytų tikslų įgyvendinimo strategiją, tokios piramidės dar vadinamos "sniego kamuolio", grandininių laiškų ar žaidimų, tinklinės prekybos ir panašiomis sistemomis. Pagrindinis tokių sistemų požymis - paprastai jokio produkto nėra. Žmogus "perka orą" - pavyzdžiui, instrukciją, kaip prisivilioti kitus žmones į sistemą arba sąrašą asmenų, kurie taip pat už tai sutiktų mokėti pinigus. Nėra jokios paslaugos, negaminama jokia prekė - pinigai surenkami ir perskirstomi iš vadinamosios piramidės apačios į viršų. Kurti tokias sistemas ir į jas įtraukti žmones daugelyje pasaulio šalių yra kriminalinis nusikaltimas".
Kaip pasakojo S. Girdzijauskas, klasikinė finansinė piramidė yra pagrįsta tuo, kad žemesnės pakopos "investuotojai" savo pinigus perduoda aukštesnės pakopos dalyviams. "Kadangi pastarųjų yra gerokai mažiau, jie gauna didesnes sumas. Minėtos "kompanijos" siūlomas darbas yra ne kas kita, o piramidinė prekyba - nauji žmonės įneša pinigus ir tikisi, ilgainiui tapę aukštesnės pakopos dalyviais, gerai užsidirbti. Be to, jie turi į finansinę piramidę įtraukti naujus narius, kurie užtikrintų pinigų tekėjimą į piramidės viršų. Norinčių dalyvauti tokioje veikloje žmonių skaičius yra ribotas, todėl anksčiau ar vėliau naujų narių įtraukimas baigiasi, o nustojus tekėti pinigų srautui - piramidė žlunga", - sakė S. Girdzijauskas.
Docentas atskleidė, jog jam yra tekę girdėti praturtėjusių iš finansinės piramidės žmonių pasakojimus, tačiau profesorius sako abejojantis tokias istorijas platinančių žmonių nuoširdumu. "Esu skaitęs vienos moters laišką, kuriame ji giriasi investavusi į piramidę vos 100 dolerių, pakvietuysi kelis draugus, o po keleto menesių jau buvo uždirbusi apie 15 000 dolerių. Sakyti, jog tai visiškai nerealu, irgi negaliu. Galbūt moteris buvo viena pirmųjų tos piramidės dalyvių ir jai pasisekė pakilti į jos viršų, tačiau ant žemesnių pakopų esančių žmonių pinigai buvo atiduoti jai ar kitiems viršuje atsidūrusiems, o apačioje likę ir pinigus atidavę žmonės liko be nieko".
Pirmosios finansinės piramidės Lietuvą pasiekė 1988 metais. Žmonės buvo gundomi nesunkiai tapti turtuoliais - tereikėjo išsiųsti 5 rublius. Maždaug po metų Lietuvą pasiekė pasaulyje jau gerai žinomas "Super Bank System" praturtėjimo būdas. Lietuvoje jis buvo vadinamas paprastai - "superbanku". Tai buvo tos pačios finansinės piramidės modelis. Įtraukdamas vis naujus lengvatikius, "superbankas" gyvavo per visą nepriklausomos Lietuvos kūrimosi sunkmetį.
Kai "superbankas" pagaliau išsikvėpė, maždaug 1997-aisiais atsirado "Golden Circle" ("Auksinis apskritimas"), kurio apgavystės schema buvo tokia pat. Tačiau "Golden Circle" gyvavo neilgai. Mat apgautųjų daugėjo, lengvatikių mažėjo, o Lietuvos ekonomika ėmė kilti.
Populiariausios - investicinės finansų piramidės
Vis dėlto labiausiai paplitusios piramidės yra investicinių bendrovių sukurtos finansinės piramidės. Geriausias tokios piramidės pavyzdys Lietuvoje - anuomet labai žymus "Sekundės" bankas, išgarsėjęs šūkiais apie visada esamus pinigus, kurie kažkur išgaravo. "Sekundės" bankas, prisidengdamas investavimu, ir žadėdamas nepaprastai dideles palūkanas organizavo tik pinigų surinkimą. Palūkanos iš tiesų buvo nepaprastai didelės - 10-12 procentų mėnesinių palūkanų (tuo tarpu daugelis pasaulio bankų moka 8-10 procentų metinių palūkanų)! Iš pradžių bankas tas palūkanas įstengė mokėti, bet ne iš investicijų uždirbto pelno, o iš naujų "investuotojų" įnašų. Tačiau atėjo laikas, kai baigėsi naujai atnešti pinigai, jų nebeužteko mokėti procentams ir bankas žlugo...
Dar vienas neseniai per visą pasaulį nugriaudėjęs įvykis irgi susijęs su finansinių piramidžių kūrimu ir pelnymusi iš tokios sistemos. Amerikietis Bernardas Madofas (70 m.), dabar daugelio vadinamas bloguoju genijumi, sukūręs piramidinę struktūrą, iššvaistė... 50 milijardų dolerių. Ilgus metus laikytas sąžiningu versliniku, negailinčiu pinigų labdarai, B. Madofas sugebėjo apmulkinti įvairių šalių bankus, labdaros organizacijas, pasaulinio garso įžymybes. Keliasdešimt metų iš eilės B. Madofas investuotojams mokėdavo pastovias 10-12 procentų metines palūkanas, tačiau pinigų neinvestavo, o naujų indėlininkų pinigus išdalindavo senųjų palūkanoms... Kai kurie investuotojai šiam bene didžiausiam aferistui patikėjo 95 procentus savo lėšų.
"M. Madofas veikė pagal dar praėjusio amžiaus pradžioje JAV išgarsėjusio Čarlzo Ponzio schemą. Šio italų kilmės sukčiaus vardu pavadinta machinacijų sistema remiasi neegzistuojančiais pinigais, kuriuos susirinkę aferistai "investuodavo į orą". B. Madofui sėkmę garantavo jo nepriekaištingas įvaizdis. Todėl jis tiek metų ne tik sugebėjo neįkliūti, bet ir vis pritraukti naujų investuotojų. Tačiau atėjo sunkmetis, žmonės atėjo atsiimti pinigų, ir viskas paaiškėjo", - pasakojo profesorius S. Girdzijauskas, pastaruoju metu besirengiantis atidžiai išstudijuoti B. Madofo fenomeną.
Paslaptingi laiškai - kelias link 100 000
Neiškentusi į jos namus plaukiančių ir loterijose dalyvauti siūlančių laiškų, Gelgaudiškio (Šakių r.) gyventoja Vera Sereičikienė nutarė, kad ją atakuoja sukčiai. Moteris sako bandžiusi jiems prisikambinti pati, tačiau po keleto nesėkmingų kartų nutarė kreiptis į žurnalistus. "Visi tie laiškai eina jau ne pirmą mėnesį, nors niekur nesiregistravau, nedalyvavau ir savo adreso nedaviau. Tokius laiškus gaunu ne aš viena - ne iš vienos pažįstamos girdėjau, kad jų pašto dėžutės tiesiog prigrūstos tokių pasiūlymų. Juose rašoma, kad perkant kažkokias knygas gali laimėti 100 000 litų, reikia nurodyti banko sąskaitą ir pinigai bus pervesti, kai tik tapsi nugalėtoju. Laiške nurodytu telefonu neįmanoma prisiskambinti, nes visi operatoriai būna užimti, o laukti aš irgi negaliu, nes įtariu, kad minutė tokio laukimo ne vieną litą kainuoja", - piktinasi V. Sereičikienė.
Pensininkė negali suprasti, iš kur tokios loterijos gauna žmonių pavardes, adresus ir kodėl laiškuose rašoma, jog laimėjus tokią sumą negalima bendrauti su žiniasklaida ir nurodyti tik tam tikri klausimai, į kuriuos bus leista atsakyti žaidimo laimėtojui.
Minėtus laiškus žmonėms visoje Lietuvoje siunčia "Didžiojo žaidimo" Finansų skyrius. Laiške nurodoma asmens, kuriam siunčiama, vardas, pavardė ir tikslus gyvenamosios vietos adresas. Laiškus pasirašo "Didžiojo žaidimo" komiteto pirmininkė ir finansų direktorius. Po ilgų mėginimų pagaliau pavyksta prisiskambinti "finansų skyriui". Atsiliepusi moteris maloniai paaiškina, jog visi adresai yra gaunami legaliais keliais - iš telefonų knygų, iš kituose žaidimuose dalyvavusių žmonių nurodytų asmeninių duomenų. "Jeigu jūsų nedomina mūsų pasiūlymas įsigyti knygą "1001 naminis vaistas", laiškus tiesiog išmeskite ir nekreipkite į juos dėmesio. Jei vis dėlto susidomėjote ir norite dalyvauti, tereikia išsiųsti laišką su sutikimu įsigyti siūlomą knygą už 79 litus bei sumokėti 6 litus pašto išlaidų ir jūs automatiškai pakliūnate į didžiojo prizo - 100 000 litų - loteriją. Su žurnalistais nebendrauti žmonėms rekomenduojame, o ne liepiame, ir tik dėl to, kad apsaugotumėme juos pačius. Po žurnalistų straipsnių paprastai laimėjusius žmones užplūsta visokie "tolimi giminaičiai" ir prisiplakėliai, kurie tikisi pasipelnyti iš laimėjusiojo", - papasakojo "Didžiojo žaidimo" atstovė.
Finansinės piramidės - ne didžiausias Seimo rūpestis
Profesorius S. Girdzijauskas sako, kad tokie prekybos būdai nedaug tenutolę nuo piramidinės prekybos. "Dažniausiai žmonėms bandomas įsiūlyti paprasčiausias šlamštas, kurio prekybininkai kitais būdais atsikratyti negali. Tos knygos juk jau išleistos, o jeigu jos neperkamos, sugalvojama tiesiog loterija ir stengiamasi taip parduoti tokias knygas. Iš praktikos žinau, kad vieną kartą sutikus įsigyti tokią įkyriai peršamą prekę, ir toliau bus siunčiamos prekės, už jas reikalaujama sumokėti, o sustabdyti tą procesą gali būti iš tiesų sudėtinga. Todėl vyresnio amžiaus žmonės, gerai neįsiskaitę stiliumi "tiesiai per aplinkui" parašytų laiškų, prieš savo valią tampa tokių firmų klientais", - sako S. Girdzijauskas.
Vitas Ūsas, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos vyr. specialistas ryšiams su visuomene, patvirtino, kad piramidinė prekyba Lietuvoje yra draudžiama ir ją vykdantiems subjektams gali būti taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė.
"Nuo 2008 metų vasario 1 dienos galiojančio Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnyje "Klaidinanti komercinė veikla, kurios nereikia įrodinėti" 22 punkte preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip "piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas", - sakė V. Ūsas.
Dėl "bendrovės", į kurią "darbintis" buvo susiruošusi korespondentė, veiklos tarnyba yra gavusi skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas, tačiau sprendimas, ar pradėti tyrimą, dar nepriimtas, todėl skundo esmės V. Ūsas komentuoti nesutiko. Ne vieną skundą tarnyba yra gavusi ir dėl "Didžiojo žaidimo" veiklos. Tačiau jie irgi tebetiriami.
"Tokiems sukčiams sudaryta labai palanki aplinka - nėra jokio konkretaus įstatymo, kuriuo remiantis teisėsauga galėtų juos pažaboti ir nubausti. Jeigu teisėsauga labai susidomėtų tokiais atvejais, galėtų tokius asmenis ar bendroves nubausti nebent už sukčiavimą. Kodėl toks įstatymas nepriimamas? Manau, kad dabar, krizės metu, kai daužomi Seimo langai, valdžiai mažiausiai rūpi kažkoks smulkus sukčius besiterliojantis su pora litų ir 6 banko sąskaitomis, ar firma, kuri, besidengdama internetinių svetainių kūrimu ir internetine prekyba, "stato piramides" ir vilioja naivuolius. Jeigu jau pasiūlyme sakoma, kad nieko neveikdami uždirbsite pinigus, greitai praturtėsite, vertėtų suklusti. Žmonėms patiems reikėtų saugotis tokių apgavikų, nepasiduoti jų įtaigai ir "proto plovimui", nes nukentėjus bus labai sunku rasti, kur ieškoti pagalbos", - sakė S. Girdzijauskas.
