Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.
Pasak M. Kamandulio, imuninė sistema yra labai kompleksiška, todėl tiek įvairių vitaminų, tiek mineralų trūkumas gali lemti imuniteto susilpnėjimą. „Tačiau yra vitaminų, kurių trūkumas gali apsunkinti imuninės sistemos veikimą, iš jų galima išskirti vitaminus A,C, E, pasižyminčius antioksidaciniu poveikiu bei vitaminą D, tiesiogiai dalyvaujantį imuninėse reakcijose“, – sako vaistininkas.
Kad organizme trūksta vitaminų ar mikroelementų, galima pastebėti pagal tam tikrus simptomus. Pavyzdžiui, trūkstant vitamino C gali atsirasti greitas nuovargis, sumažėjęs atsparumas infekcijoms, ima trūkinėti smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai, kraujuoja dantenos. Cinko trūkumas gali pasireikšti susilpnėjusiu imunitetu, plaukų slinkimu, akių ir odos problemomis. Vitamino E trūkumą pajusti sunkiau – jį galima įtarti esant dažnesnėms organizmo infekcijoms.
Vaistininko teigimu, vitamino D trūkumas yra labai dažnas mūsų klimato zonoje. Nors vitaminas D daugiausiai atsakingas už kaulų formavimąsi, tačiau jo trūkumas paveikia ir kitas organizmo sistemas. Pagrindiniai trūkumo požymiai – susilpnėjęs atsparumas infekcijoms, atsiradęs greitas nuovargis.
Svarbu tinkama mityba ir vitaminai
Šeimos gydytoja V. Leišienė priduria, kad vitaminų ir mikroelementų trūkumą organizme galima atstatyti vartojant papildus bei mitybą papildžius tam tikrais maisto produktais:
vitamino A daugiausiai randama kiaušinių tryniuose, žuvų taukuose, svieste, tamsiai žalios, raudonos, oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse;
vitamino B gausu galvijų kepenyse, mėsoje, grūdiniuose produktuose, riešutuose, varškėje;
vitamino D gausu žuvų taukuose, riebioje žuvyje, piene, kiaušinių tryniuose. Šis su maistu į organizmą patekęs vitaminas yra pagaminamas odos ląstelėse keratocituose veikiant ultravioletiniams spinduliams;
vitamino E galima rasti nerafinuotuose aliejuose, riešutuose, ankstiniuose, kiaušinių tryniuose, menkių kepenėlėse, pieno produktuose;
vitaminu C turtingi švieži vaisiai, šviežios ir raugintos daržovės. Svarbu atsiminti, kad apdorojant produktus aukštoje temperatūroje vitaminas C žūva.
Be subalansuotos mitybos ir vitaminų, M. Kamandulio manymu, svarbu nepamiršti ir keleto papildomų preparatų, stiprinančių imunitetą.
„Papildomai imuniteto stiprinimui galima naudoti žuvų taukus, kuriuose esančios omega-3 rūgštys gali sumažinti organizme vykstančius uždegiminius procesus bei sustiprinti organizmo fizinius barjerus. Tam tinkami ir ryklio taukų preparatai.
Naudinga nepamiršti ežiuolės papildų, kurie skatina imuninį atsaką į įvairius patogenus, pavyzdžiui, virusus. Tačiau ežiuolę derėtų vartoti ne nuolat, o sergant virusinėmis infekcijomis – peršalimu, gripu ar herpes virusu arba jei tenka dažnai būti aplinkoje, kur yra didelė rizika užsikrėsti virusine infekcija“, – pranešime spaudai pataria vaistininkas.
Vitaminus vartoti – ne bet kaip
Vaistininko nuomone, jei žmogaus mityba subalansuota, papildomų vitaminų poreikis gali būti mažesnis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vandenyje tirpūs vitaminai (B grupės vitaminai, biotinas, vitaminas C) organizme kaupiami tik nedideliais kiekiais. Dėl šios priežasties jų atsargas reikėtų reguliariai atnaujinti – su maistu arba maisto papildais.
„Būtina atsižvelgti į bendrą savijautą, ir nuspręsti, kada vitaminų reikia, kadangi kiekvieno žmogaus poreikiai individualūs, skirtinga mityba, darbas ir t.t. Pradėjus vartoti maisto papildus, greito efekto nereikėtų tikėtis, kadangi vitaminai dalyvauja sudėtingose organizmo biocheminėse reakcijose, todėl rezultatui atsirasti reikia šiek tiek laiko – papildomai vitaminus vartoti reikėtų ne mažiau 2-3 mėnesius“, – tvirtina M. Kamandulis.
Pašnekovas priduria, kad labai svarbu riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K) vartoti derinant su maistu, nes jis gerina šių vitaminų pasisavinimą. Dar viena svarbi taisyklė – B grupės vitaminus vartoti pirmoje dienos pusėje, nes šie vitaminai dalyvauja organizmo energijos apykaitoje, todėl gali šiek tiek tonizuoti organizmą.
Gydytoja V. Leišienė akcentuoja, kad kai kurie vitaminai ir mikroelementai veikia kaip antagonistai, pavyzdžiui, kalcis mažina geležies pasisavinimą, o cinkas mažina vario, kalcio pasisavinimą. Dėl šios priežasties antagonistinius mikroelementus rekomenduojama vartoti skirtingu paros laiku. Tiems, kurie nenori sukti galvos dėl vitaminų suderinamumo, šeimos gydytoja pataria rinktis polivitaminų ir mikroelementų preparatus vienoje tabletėje.
„Tokiuose preparatuose jau būna suderintas vitaminų ir mikroelementų vienas kito veikimą stiprinantis ir pasisavinimą gerinantis poveikis. Pavyzdžiui, vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi veikdami kartu yra svarbūs kraujo gamyboje bei padeda išsaugoti stiprią imuninę sistemą. Vitaminas B6 gerina magnio, vitaminas C – geležies ir chromo, o vitaminas D – kalcio ir fosforo pasisavinimą. Vitamino E antioksidacinį efektą sustiprina selenas, o imuninei sistemai reikalingas cinkas gerai pasisavinamas su manganu“, – sako V. Leišienė.
Silpnina stresas bei miego trūkumas
V. Leišienės teigimu, imunitetas gali nusilpti ne tik dėl nepakankamo maistinių medžiagų ir vitaminų kiekio mityboje, bet ir dėl dietų, staigaus svorio netekimo, alkoholio vartojimo, rūkymo ar net oro užterštumo.
Kitos itin dažnos nusilpusio imuniteto priežastys – stresas, per ilgai besitęsiantis fizinis ar protinis darbas,
miego trukumas. „Dėl nuolatinės miego stokos, sumažėjus miego valandų skaičiui ar esant nemigai, nukrenta hormono melatonino kiekis, kuris reguliuoja organizmo bioritmus ir turi didelės įtakos imuninei pusiausvyrai“, – pabrėžia gydytoja.
Imunitetą taip pat silpnina lėtines ligos, dažnos infekcijos, kai kurių medikamentų vartojimas, tam tikri gydymo metodai (operacijos, spindulinis gydymas, chemoterapija). Neigiamos įtakos imunitetui gali turėti ir tam tikros fiziologinės būklės: nėštumas, paauglystė, vyresnis amžius. Žmogaus rezervinės galimybės su amžiumi mažėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms būdingi imuninės pusiausvyros sutrikimai.
