Komentuodamas Ukrainos valdančiosios koalicijos griūtį, viešosios įstaigos Ukrainos institutas direktorius Valdas Sirutavičius nesiryžo prognozuoti tolesnės įvykių Ukrainoje raidos, tačiau teigė nemanąs, kad jie tiesiogiai atsilieps Lietuvos santykiams su šia šalimi.
V.Sirutavičiaus teigimu, Lietuva buvo gerai matoma Ukrainos viešojoje erdvėje, šalių prezidentų santykiai buvo labai geri, o kaip jie klostytųsi pasikeitus lyderiams tegalima spėlioti.
Politologo nuomone, nereikia forsuoti klausimo dėl Ukrainos stojimo į NATO, nes jis "nevienija šalies, nevienija visuomenės, o tik dar labiau ją skaldo".
"Rūpintis saugumu - taip, reikia, bet užuot "eskalavus" NATO klausimą reikią daugiau rūpintis "švelniu saugumu", veikiant per Europos Sąjungą. Yra įvairių iniciatyvių, tik užpildykim jas turiniu", - sakė ekspertas.
V.Sirutavičius taip pat pažymėjo, kad žinantiems Ukrainos politikos užkulisius įvykiai nebuvo netikėti ir kad šios šalies politinį gyvenimą stebintys ekspertai yra prognozavę tokią įvykių raidą.
Politologo teigimu, dabartiniai įvykiai Ukrainoje aiškintini nuolatine daugybės šalies politinių grupuočių, turinčių skirtingų interesų, kova.
Ukrainos instituto direktorius samprotavo, kad dabartiniai įvykiai ilgainiui gali prisidėti prie dvipartinės sistemos Ukrainoje susiformavimo.
Kalbėdamas apie Ukrainos santykių su kaimynėmis raidą, V.Sirutavičius prognozavo, kad, įvykus žymesniems pokyčiams, šalis, neatsisakydama orientacijos į ES, daugiau dėmesio galėtų skirti taip pat ir Rusijai, šitaip siekdama balansuoti tarp Briuselio ir Maskvos.
Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos partija anksti trečiadienį nusprendė pasitraukti iš provakarietiškos koalicijos, kurią suformavo su Julijos Tymošenko bloku, ir taip nulėmė šalyje politinę krizę.
