Jei pirkdami prekę norite nusiderėti, venkite augalotų tvirto sudėjimo pardavėjų. Tas pats hormonas, kuris lemia jų raumenų kiekį, taip pat gali sumažinti jų dosnumą, teigiama naujai atliktame tyrime.
„Pagrindinė mūsų išvada ta, kad testosteronas iš esmės vyrus paverčia šykštuoliais“, - teigia Kalifornijos Whittier koledžo (JAV) neuroekonomistė Karen Redwine. Anksčiau atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 17 Londono (Didžioji Britanija) prekybininkų, buvo nustatyta, jog rytmetinis testosterono lygis organizme koreliuodavo su tos dienos prekybiniais nuostoliais arba pelnu. Didesnis šio hormono kiekis lemdavo didesnį pelną. Tačiau ši analizė nenustatė tikslaus priežastinio ryšio tarp testosterono ir šykštumo.
Norėdami įrodyti minėtąjį dėsningumą, Redwine ir jos kolega Paulas Zakas iš Kalifornijos Claremont Graduate universiteto 25 jame besimokantiems studentams vyrams davė testosterono turinčio gelio. Visiems dalyviams taip pat buvo išdalintas testosterono neturintis kremas - daliai tiriamųjų jis buvo duotas prieš kelias dienas iki testosterono vartojimo arba po to praėjus kelioms dienoms. Ką ir kokia tvarka kas gaudavo, iki pat tyrimo pabaigos nežinojo nei patys tyrinėtojai, nei dalyviai.
Testosterono kremas suveikė. Jau kitą dieną po jo vartojimo savanorių venomis cirkuliavo vidutiniškai dvigubai didesnis stipriosios lyties hormono kiekis. Tada tyrime dalyvaujantys studentai kompiuterių tinkle vienas prieš kitą žaisdavo nesudėtingą ekonominį žaidimą. Vienam savanoriui buvo pateikiama užduotis savo nuožiūra pasidalinti 10 dolerių su kitu partneriu kokiomis nori proporcijomis. Kitas savanoris arba priima pasiūlymą, arba jį atmeta kaip nesąžiningą. Antruoju atveju nei vienas iš jų negauna pinigų. Kiekvienas dalyvis sužaisdavo žaidimą abiem vaidmenimis – ir vartodamas testosterono gelį, ir nevartodamas.
Redwine ir Zakas nustatė, jog iš esmės testosterono kremas lėmė 27 procentais sumažėjusį pasiūlymų dosnumą, t.y. siūlomos sumos sumažėjo nuo vidutiniškai 2,15 dolerio iki 1,57 dolerio. Veiksmingesnė testosterono versija - dihidrotestosteronas (DHT) - elgsenai darydavo net dar stipresnį poveikį. Vyrai, savo kraujyje turintys daugiausiai DHT, savo partneriams siūlydavo apgailėtinus 0,55 dolerio iš bendros 10 dolerių sumos, tuo tarpu mažiausiai DHT turintys studentai vidutiniškai buvo linkę atiduoti 3,65 dolerio.
Taip pat buvo nustatyta, jog DHT siejasi su polinkiu „bausti“ nesąžiningus pasiūlymus. Didžiausią hormono kiekį turintys tiriamieji atmesdavo mažesnius nei 4 dolerių pasiūlymus, tuo tarpu mažai androgeno turintys pasiūlymą atmesdavo tik tuo atveju, jei jis būdavo mažesnis nei 2,15 dolerio.
Redwine teigimu, rezultatus galima interpretuoti dvejopai. Viena vertus, testosteronas skatino vyrus reikalauti didesnės dalijamų pinigų dalies, nepriklausomai nuo to, ar jie pinigus siūlė, ar sprendė priimti ar atmesti. Tuo pačiu testosteronu „praturtinti“ savanoriai taip pat savotiškai skatina socialinį teisingumą, t.y. reikalauja lygaus lėšų padalinimo. Tačiau kol kas mokslininkai nežino, kas sukelia elgsenos modelio pokytį. Vienas galimas biologinis veiksnys yra testosterono ir kito hormono oksitocitino (angl. oxytocin) tarpusavio dinamika. Šis chemikalas taip pat įtakoja dosnumą. Dar 2007 metais Zako vadovaujama mokslininkų komanda nustatė, jog oksitocitino skyrimas tokiame pat žaidime dosnumą padidindavo 80 procentų. Redwine pažymi, jog testosteronas blokuoja oksitocitino veikimą smegenyse. „Įmanoma, jog savo naujausiame tyrime šykštuolius sukurdavome būtent blokuodami oksitocitino veikimą“, - aiškina tyrinėtoja.
