Pastaruoju metu noras sveikai maitintis peraugo į tikrą maniją. Specialistai tai vadina „nervine ortoreksija“ arba sveikos mitybos psichoze.
Tai pats naujausias „sutrikimas“. 1990 metų pabaigoje jį pirmą kartą aprašė JAV mokslininkas Steve‘as Bratmanas. Jis nebuvo tik teoretikas ir pats išbandė, kas tai yra, rašo „Interfax“.
Mokslininkas ir keletas jo bendraminčių sukūrė bendruomenę, kuri jungė žmones, nusprendusius valgyti tik ekologiškai švarų maistą. Jie visiškai atsisakė mėsos ir žuvies, maitinosi tik pačių išaugintomis daržovėmis ir vaisiais, grūdinėmis kultūromis ir riešutais.
Po to Steve‘as rašė: „Praėjus metams nuo dietos pradžios buvau pilnas energijos ir jėgų. Jaučiausi esąs teisuolis. Į žmones, kurie valgė traškučius ir šokoladą žiūrėjau su panieka“.
Bėgant laikui jis taip susižavėjo sveiku gyvenimo būdu, jog ėmė dar labiau riboti savo racioną. Rezultatas: išsekimas ir nervinis sutrikimas.
Iš tiesų, blogiausia, kad nusprendę sveikai maitintis žmonės dažnai perlenkia lazdą. Aplinkiniai dažnai juos vadina keistuoliais ar net pamišusiais. Kai mitybos kontrolė nebėra tik gyvenimo būdas, kai ji užgožia kitus interesus ir gadina santykius su artimaisiais, tai iš tiesų tampa problema.
Neretai ortoreksija – „žvaigždžių“ liga. Pavyzdžiui Holivudo aktorė Gvinet Peltrou taip bijojo sustorėti, jog tapo sveiko gyvenimo būdo auka. Ji atsisakė cukraus, kavos, bulvių, pieno, mėsos ir pradėjo laikytis makrobiotinės dietos. Ji visiškai pakeitė gyvenimo būdą - nustojo lankytis restoranuose, jei važiuodavo kur nors iš namų, būtinai pasiimdavo „sveiko maisto“.
Savo mitybos taisykles Gvinet siekė primesti ir aplinkiniams. Jai atrodė, jog žmonės, maitindamiesi bet kaip itin kenkia savo organizmui.
Tokią pačią problemą turi ir Jerry Halliwell bei Madonna.
Atsakę į šiuos klausimus, sužinosite, ar ta nėra būdinga ir jums?
• Ar maisto kokybė jums svarbesnė, nei valgymo malonumas?
• Ar didžiuojatės savimi, jei atsisakote pasiūlyto kavos puodelio?
• Beveik nevalgote svečiuose ar kavinėje?
• Iki smulkmenų apmąstote savo meniu dieną į priekį?
• Maisto skonis visai nesvarbu - svarbiausia nauda?
• Pasitikėjimas savimi padidėja, kai taisyklingai maitinatės?
• Į žmonės, kurie nesimaitina taip kaip jūs žiūrite iš aukšto?
• Jaučiatės kaltas, jei valgote maistą, kuris jums tiesiog patinka?
• Jei maitinatės „sveikai“, jaučiate, jog visiškai kontroliuojate situaciją?
Jei į daugiau nei keturis klausimus atsakėte taip - ortoreksija ir jūsų problema.
Manoma, jog sveikos mitybos psichozę skatina informacijos apie maisto naudą ir žalą perteklius žiniasklaidoje. Tačiau ne visi vienodai jautrūs „protingiems“ patarimams.
Savo mityba gali labai rūpintis išgyvenantys panišką baimę susirgti vėžiu, ateroskleroze ar diabetu. Tačiau viskas gali prasidėti tiesiog nuo noro išsigydyti iš tiesų esantį chronišką susirgimą ar tiesiog tapti sveikesniu.
Į ortoreksiją yra linkę tie žmonės, kurie mato ne savo privalumus, o trūkumus. Dažnai jie tokiu būdu vengia spręsti iš tiesų esančius sunkumus. Griežtai kontroliuodamas savo mitybą, žmogus sukuria iliuziją, jog siekia kažką pakeisti ir nukreipia dėmesį nuo realių problemų - nesėkmių meilėje, karjeroje ir pan.
Atsisakydami keptų bulvyčių ar ledų nepasitikintys savimi žmonės tarsi bando įrodyti, jog yra tvirti ir sugeba kontroliuoti situaciją.
Daugelis priklausomų nuo sveiko maisto jaučiasi esą patys protingiausi. Jie įsitikinę, jog kontroliuodami savo mitybą bus arčiau tobulybės ir iš aukšto žiūri į tuos, kurie nesirūpina, ką valgo.
Tačiau pažvelgus giliau matyti, jog tokie „visažiniai“ daugiau nieko gyvenime nėra pasiekę ir nelabai turi kuo pasigirti.
Norint išvengti ortoreksijos valgant, kaip ir visur, svarbu išlaikyti saiką ir aklai nesekti sveiko maitinimosi taisyklėmis.
Reikia žinoti, jog laikantis „geriausių dietų“ organizmas negauna reikalingų medžiagų, todėl griežta mitybos kontrolė kenkia labiau nei tariamai nesveika mityba.
