Sigitas STASAITIS
Tragedijų, kurios ištiko Žagarėje gyvenančią 37 metų Virginiją Perskaudienę, užtektų visam miestui. Iškart po Kalėdų paslaptingomis aplinkybėmis mirė prieš kelias dienas ranką užsigavusi jos 12 metrų duktė Živilė. Sausio 1-ąją mergaitę palaidojus, po savaitės pasikorė ją auginęs V. Perskaudienės vyras 33 metų Orenas Perskauda. Tuo moters bėdos nesibaigė – susirgusi depresija ir išėjusi iš namų, nusižudyti norėjo kita Virginijos dukra. Nors dėl šių tragedijų kaltų nėra, skausmo apakinta Virginija kaltina medikus.
Po griuvimo – rankos lūžis
Kaip ir dauguma tragedijų, Živilės nelaimė prasidėjo irgi banaliai. Gruodžio 19-ąją grįždama iš mokyklos dvylikametė skaudžiai griuvo ant kairės rankos alkūnės. Sumušta ranka sutino ir ėmė vis smarkiau skaudėti. Trečią parą maudimas tapo nepakeliamas, todėl motina, dukrai sugirdžiusi vaistų nuo skausmo, ją nuvežė į Joniškio ligoninę.
Peršvietęs skaudančią galūnę, chirurgas Remigijus Skrodenis rentgeno nuotraukoje abipus alkūnės pastebėjo net du lūžius – buvo skilę ir žasto, ir dilbio kaulai. Sugipsavę mergaitei ranką nuo peties iki riešo, medikas ją išleido į namus, įspėjęs, jog sugipsuotąją galūnę gali kiek paskaudėti.
Skaudėjo, ir ne tik. Tinimas išplito į kitus du artimiausius sąnarius – išburko sužeistosios rankos riešas bei petys. Pakilo temperatūra. Mergaitė karščiavo taip smarkiai, jog naktį į gruodžio 24-ąją nusilpusi bei apsnūdusi ėmė kliedėti. Išsigandusi motina suskubo temperatūrą numušti vaistais.
Chirurgas atlaisvino gipsą
Kūčių rytą V. Perskaudienė dukrą antrą kartą atvežė į Joniškio ligoninę. Šįkart paauglę apžiūrėjęs chirurgas Vladimiras Jakovlevas nutarė, kad ištinusius sąnarius galbūt spaudžia gipsas, todėl jį prakirpo, atlaisvino. Išgirdęs, kad mergaitė nuo mažens serga reumatoidiniu artritu ir kad naktį karščiavo, medikas motinai patarė būtinai pasikonsultuoti su pediatru. Tačiau Pediatrijos skyriaus medicinos seselė paaiškino, jog gydytojos nėra, patarė, užuot tuščiai laukus, geriau vykti pas savo šeimos gydytoją. Tačiau tuo metu pastaroji jau buvo baigusi darbą, tad nepanorusi varginti nusilpusios dukros, V. Perskaudienė ją išsivežė namo į Žagarę.
Bet namie mažajai ligonei tik blogėjo. Nebepadėjo jokios tabletės, jokios arbatos - sąnarių tinimas išplito, pasiekė net ir kojas. Kelių sąnariai taip išburko, kad mergaitė nebegalėjo visiškai ištiesti kojų.
Per Kalėdas ligonė jau nebevalgė, per kelias dienas vos prisivertė sukramtyti vieną kotletą. Gruodžio 27-ąją, šeštadienį, mergaitė jau ir nebepastovėjo – veriantis skausmas kaustė kiekvieną judesį.
Pediatrės nutarė nebelaukti
Pamatę, kad ligonės vienas petys ištinęs lyg kaladė, V. Perskaudienė su savo vyru Živilę susuko į striukę ir trečią kartą nuvežė į Joniškio ligoninę. Vaiką apžiūrėjęs priėmimo skyriaus chirurgas Edmundas Sakalauskas nežinojo, ką galvoti. Medikas rentgenu peršvietė visą viršutinę kūno dalį – gal sąnariai taip nežmoniškai tinsta dėl kitų, dar nepastebėtų kaulų lūžių? Tačiau kai nuotraukos parodė, jog kaulai sveiki, chirurgui beliko tik dar kartą prakirpus atlaisvinti rankos gipsą. Motinai jis nurodė gerti vaistus nuo skausmo, tepti sąnarius tepalais, o pirmą po savaitgalio darbo dieną kreiptis į savo šeimos gydytoją, ieškoti „kažkokios infekcijos židinio“.
Grįžus namo, peties tinimas kiek atslūgo, tad V. Perskaudienei nušvito viltis, jog liga gal traukiasi. Iki paryčių šalia dukros budėjusi Virginija išvyko į Skaistgirio žemės ūkio bendrovę sutvarkyti darbo reikalų. Grįžusi moteris pasikalbėjo su Živile, kaip kitą rytą jos abi vėl vyksiančios pas medikus tirtis. Po to motina prigulė šalia ir užsnūdo – akys lipo po bemiegės nakties.
Kai iš darbo grįžęs O. Perskauda pažvelgė į Živilę, iškart suriko, kad vaikas miršta. Pašokusi iš miego Virginija pamatė, kad dukra jau suglebusi, nebereaguoja. Čiupusi mergaitę į glėbį moteris šoko į savo vyro automobilį ir didžiausiu įmanomu greičiu nulėkė į Žagarės greitosios medicinos pagalbos stotį. Bet mergaitė jau buvo mirusi. Vėliau vyresnės dukros raudančiai V. Perskaudienei papasakojo, jog jų sesutė kelis kartus atsiduso ir jos galvelė nusviro...
Motina trokšta keršto
Sausio 1-ąią, kai visa Lietuva buvo po linksmos Naujųjų metų šventės, V. Perskaudienė Živilę palydėjo į amžinojo poilsio vietą. Tyrimas parodė, kad Živilė mirė nuo sepsio - kraujo užkrėtimo.
Nors Joniškio prokuratūra dar tik įpusėjusi tyrimą, moteris jau žino kaltininkus - ji viešai kaltina Joniškio medikus dėl aplaidumo gydant Živilę: „Niekada gyvenime sau neatleisiu, kad pasitikėjau medikais ir jiems nedovanosiu. Jeigu būčiau žinojusi, nujautusi, būčiau savo vaikelį išvežusi į Šiaulius. Pasitarsiu su advokatu, sieksiu, kad kaltieji gautų, ko nusipelnę“.
Šio pasakojimo autorius kalbėjo su keliais medikais. Žmonės nenori būti įvelti į „svetimą“ istoriją, bet turi nuomonę apie įvykį.
„Apie mus, medikus, šiais laikais žiniasklaidoje tebūna dviejų spalvų informacija. Retkarčiais koks žmogus skelbimų puslapyje užsako mažytę padėką už sugrąžintą sveikatą. Tačiau pirmuose laikraščių puslapiuose, televizijos laidose nuolat rėkiama, kokie mes, Lietuvos medikai, girdi nemokšos, beširdžiai kraugeriai“, - kalbėjo žinomas Šiaulių gydytojas. – Gydytojas – irgi žmogus, kuriam ne svetima suklysti, tačiau tai būna labai retai“.
Visos ligos – mirtinos!
Žmonės dažniausiai nenutuokia apie medicina, bet ją vertina kaip ekspertai. Priešingai, nei galvoja mirusiosios motina, reumatoidinis artritas gali būti mirtina liga. Kai prieš porą metų Šiauliuose per Valentino dieną nuo cukraligės priepuolio mirė studentas, tėvai irgi kaltino medikus, netikėdami, jog cukraligė jaunuoliui irgi gali būti mirtina.
Vienas vidaus ligų gydytojas „Akistatai“ paaiškino, jog Živilė, tikėtina, jau gimė su genetiniu defektu, nes artritas jai nustatytas kone nuo gimimo. Tai autoimuninė liga – tavo kraujas tavo paties sąnarius laiko svetimkūniais ir juos „puola“, sukelia jų uždegimus. Negana to, artritas pažeidžia ir kitus organus – raumenis, širdį, plaučius, kraujagysles, odą, net akis bei nervus. Ne paslaptis, kad Živilė sirgo sunkia artrito forma ir nuolat gėrė vaistus. Ši liga gydoma uždegimą mažinančiais antinksčių hormonais - gliukokortikoidais. Jais nuslopinama organizmo imuninė sistema, tad atsileidžia uždegimai. Tačiau yra ir pašalinis poveikis - mažėja atsparumas infekcijoms, be to, retėja kaulai. Štai motina medikus kaltina aplaidumu. O ji pati ar nors kartą tyrė Živilės kaulų tankį? Gal ilgus metus vartoti stiprūs vaistai buvo ta priežastis, jog mergaitei nugriuvus, kaulai aplink alkūnę skilo net dviejose vietose?
Tačiau mirtį sukėlė sepsis - kraujo užkrėtimas. Iš kur jis? Apie imuninę sistemą neišmanantys žmonės klaidingai tiki, kad mirtiną kraujo užkrėtimą sukeliantis stafilokokas negali patekti į organizmą per sveiką odą. Tačiau jis per sveiką odą pateko garsiam Šiaulių chirurgui Navickui ir šis nuo kraujo užkrėtimo mirė per porą dienų – atostogaudamas.
Medicina – ne visagalė
„V. Perskaudienė kaltina medikus aplaidumu, bet pati, palikusi paskutines valandas skaičiuojančią mergaitę, išeina į darbą. O grįžusi užmiega šalia, nematydama, kad dukra jau merdi. Ginkdie, tai nėra kaltinimai motinai. Tuo tenorime pasakyti, kad jei artimiausias žmogus per parą nemato vaiko mirtinos ligos požymių, kaip juos per kelias minutes pamatyti chirurgui, kai kraujo užkrėtimo simptomai neryškūs, užmaskuoti traumos požymiais?“ – retoriškai klausė kitas gydytojas.
Gydytojai dažnai pabrėžia, jog medicina – ne visagalė. Kartais mėnesių mėnesiais nepavyksta pastebėti ligos simptomų, arba jie suklaidina. Ir Živilės atveju irgi nebuvo jokių aiškių atsėlinančios mirties požymių. Tiek mergaitę apžiūrėję chirurgai, tiek pati motina manė, jog Živilė peršalo ar jai paūmėjo artritas. O juk nuo peršalimų nemirštama, dėl kiekvieno jų nepuolama daryti skubių kraujo tyrimų.
Pasak medikų, klinikinis kraujo tyrimas būtų parodęs, jog kažkas organizme negerai, kažkur – uždegimas. Tačiau dabar medicina taip finansuojama, jog pinigus tenka taupyti, medikų - palaukti. O tą nelemtąją gruodžio 27-ąją motina laukti nenorėjo. Ji pati nutarė, kad tyrimus Živilei bus ne per vėlu padaryti pirmą po Kalėdų darbo dieną, pirmadienį, kurio mergaitė nebesulaukė.
„Tikėtina, jog per daug metų vaistais nuo artrito nualinta Živilės organizmo imuninė sistema pasidavė ūmiai sepsio formai, nuo kurios kasmet miršta tūkstančiai žmonių, o tragedijos apakinta motina nebesuvokia, kad kaltų nėra“, – apgailestavo medikai. – Mergaitė mirė ne dėl gydytojų aplaidumo, todėl V. Perskaudienė nieko nelaimės net teisme. Žinoma, tada tikriausiai kalbės apie papirktus teisėjus. Skaudu“.
Po laidotuvių - depresija
Tragedijos bei nelaimės V. Perskaudienę persekioja seniai. Virginija, turėdama tris mažas dukreles, išsiskyrė dėl besaikės sutuoktinio girtuoklystės. Netrukus moteris ištekėjo už Oreno Perskaudos, kuris mergaites augino kaip savo. Nebuvo lengva: prieš 8 metus ie jiedu išsiskyrė, tačiau netrukus vėl susiėjo ir gyveno kartu.
Po sausio 1-ąją įvykusių Živilės laidotuvių Orenas puolė į gilią depresiją. Jis prarado apetitą bei dvasią, tik dūsaudamas gėrė kavą, vieną po kitos traukė cigaretes. Ir vis save kaltino. Dėl neva nenusisekusio gyvenimo, dėl kažkokių kaimynų apkalbų, kurių iš tikrųjų nė nebuvo. Galiausiai ėmė save kaltinti ir dėl Živilės, kurią augino nuo vystyklų, mirties.
Sausio 8-ąją vyras pasijuto blogai. Žagarės medicinos punkte pasiklausiusi Oreno širdį medikė konstatavo priešinfarktinę būseną ir paliepė skubiai gultis į ligoninę. Jis išsiprašė namo persirengti. Grįžęs pasiėmė virvę ir už namų susirado tvirtesnę šaką...
Ir vėl kaltinami medikai
Tai dar ne viskas. Kitą dieną iš namų išėjo V. Perskaudienės duktė. Paklaikusi motina pagal pėdas sniege ją rado nusilpusią, sustirusią laukuose. Mergaitė rankoje gniaužė Živilės bei Oreno nuotraukas ir raudodama kalbėjo norinti pas juos. Parvestai namo paauglei temperatūra pakilo iki 40 laipsnių, ją teko guldyti į ligoninę.
Prieš kelias dienas Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis su kolega atvažiavo pas V. Perskaudienę į namus pareikšti užuojautos. Mes, skaitytojai, jau žinome, kad nei Joniškio medikų, nei juolab E. Baltakio kaltės dėl Živilės mirties nėra. Gydytojas paprasčiausiai norėjo surasti užuojautos žodį nelaimių prispaustai moteriai.
Žmogiškas pyktis aklas. Tragedijų prislėgtai Virginijai per sunku pripažinti, jog dėl Živilės mirties kaltų nėra, todėl ji taip ir nesuprato, ką ligoninės vadovas jai norėjo pasakyti. Kartais žmogui tiesiog reikia susigalvoti „atpirkimo ožį“. Tik ar kas pagalvoja, kaip kartais jaučiasi be kaltės kaltinami mūsų medikai?..
