Vasarą atostogaujantys moksleiviai aktyviai įsilieja į darbo rinką, rašo "Lietuvos žinios". Vis dėlto pastebėta, kad ne visi darbdaviai tokius jaunus žmones noriai įdarbina, nors ir jaučia darbo jėgos stygių. Pasitaiko atvejų, kai žaisdami darbo vietoje vaikai patiria traumų. Jaunimo darbo centro vadovė Daiva Blinstrubienė sako, kad šiais metais įmonių, norinčių įdarbinti nepilnamečius, kreipėsi kone dukart daugiau nei pernai.
„Šiemet laisvas darbo vietas užregistravo 32 įmonės, praėjusiais metais – 17. Kelios įmonės yra tos pačios kaip ir pernai“, – nurodė ji LŽ. Aiškindama priežastis D. Blinstrubienė įvardijo pasikeitusią padėtį darbo rinkoje, mat moksleiviai gali ateiti į laisvas nekvalifikuotų darbų vietas.
Pašnekovė užsiminė, kad darbdaviai vis daugiau sužino apie galimybę įdarbinti nepilnamečius, tačiau informacijos jiems vis dar trūksta.
„Vieni darbdaviai džiaugiasi įdarbinę nepilnamečius, o kiti skundžiasi, kad jų motyvacija dirbti išgaruoja po kelių savaičių. Kad taip neatsitiktų, darbdaviai turėtų atsakingiau rinktis: atsižvelgti į vaiko gebėjimus, asmenines savybes ir motyvaciją“, – dėstė ji.
Padėtis gerėja ir vasaros laikotarpiu kasmet įsidarbina vis daugiau atostogaujančių moksleivių, tačiau jaunos darbo jėgos pasiūla, pasak pašnekovės, gerokai lenkia paklausą.
„Šią vasarą dėl darbo jau kreipėsi daugiau kaip tūkstantis moksleivių. Darbdaviai jau aprimo, o moksleivių, norinčių dirbti, vis dar atsiranda. Pernai buvo įdarbinta beveik 100 moksleivių, o šiemet jų įsidarbino daugiau kaip 200“, – teigė D. Blinstrubienė.
Į žemės ūkio darbus nekviečia
Ūkininkams skundžiantis, neva nėra kam skinti braškių, D. Blinstrubienė stebisi, kodėl jie nerodo iniciatyvos ir neieško moksleivių.
„Jaunimas mielu noru ir braškes skintų, ir obuolius rinktų. Keista, kad šiemet nebuvo nė vieno siūlymo dirbti žemės ūkyje.
Praėjusiais metais apie 60 proc. darbo siūlymų buvo iš paslaugų srities, 18 proc. – statybos, 17 proc. – gamybos. Apie 5 proc. vaikų dirbo žemės ūkyje, o darbus jiems surasdavo artimieji“, – nurodė pašnekovė.
Šiais metais, anot jos, daugiausia darbo vaikams vietų yra statybos ir gamybos sektoriuose – dirbti pagalbiniais darbininkais.
Paklausūs ir salės darbuotojai prekybos centruose, aplinkos tvarkymo darbininkai, spaudos platintojai, sandėlio darbininkai.
Ne visi uždirba
D. Blinstrubienė sako pastebėjusi, kad įsidarbinti nori kaskart vis jaunesni moksleiviai, o štai darbdaviai labiau linkę įdarbinti vyresnius nei 16 metų nepilnamečius.
2006 metų rudenį Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 52 proc. apklaustų moksleivių vasaros laikotarpiu dirbo (2005 metais – apie 60 proc.).
57 proc. dirbusiųjų uždirbo tiek, kiek buvo žadėta, 33 proc. uždirbo daugiau nei žadėta ir tik apie 10 proc. uždirbo mažiau nei žadėta.
Teisininkė Daiva Kecorytė LŽ paaiškino, kad mokykloje besimokančiam moksleiviui iki 18 metų, įsidarbinusiam sezono metu, už darbą mokama pagal atliktą darbą arba išdirbtą laiką.
„Šiems nepilnamečiams mokant atlyginimą nežiūrima, ar dirbta vasaros sezonu, ar mokymosi periodu“, – paaiškino pašnekovė.
O štai nepilnamečiams, kurie nelanko mokyklos, galioja nuostatas, kad reikia primokėti iki pilnos darbo dienos tiek, kad užmokestis būtų kaip laikinai dirbančio pilnamečio.
„Toks nuostatas, žinoma, aktualus laikinai dirbantiems darbuotojams“, – teigė D.Kecorytė.
Pašnekovė pridūrė, kad šios grupės nepilnamečiams turi būti nustatomas sutrumpintas darbo laikas, tai yra 7 darbo valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę. Toks darbo laikas galioja ir vasarą atostogaujantiems 14-16 metų vaikams.
Šie mokslo metų laikotarpiu gali dirbti 12 valandų per savaitę ir 2 valandas per dieną. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų gali dirbti atitinkamai 8 valandas ir 40 valandų.
Patys nepilnamečiai esą turėtų būti apdairesni ieškodami darbo, sudarydami darbo sutartis, kad nebūtų apgauti ir išnaudojami.
Išdykaudami patiria traumų
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vyresnioji darbo inspektorė Ona Žilėnienė LŽ sakė, kad nelaimingų atsitikimų darbo vietoje nepilnamečiams nutiko vos keli.
„Nepilnamečiai darbo vietoje traumų patiria retai. Antai 2006 metais berniukai iki 18 metų patyrė 2 sunkius nelaimingus atsitikimus ir 13 lengvų, traumą darbe patyrė viena nepilnametė mergaitė. Šiemet sunkios traumos darbo vietoje kol kas nepatyrė nė vienas nepilnametis, o lengvą traumą – vienas“, – informuoja O. Žilėnienė.
Pašnekovė teigia, kad nepilnamečių darbe patiriamų traumų pagrindinė priežastis daugeliu atvejų būna nepakankamas darbdavių informavimas apie profesinę riziką. Dažniausiai traumas patiria pagalbiniais darbininkais statybose įsidarbinę moksleiviai.
Pasak inspektorės, jaunuoliai kartais sumano pažaisti darbo vietoje, tačiau neįvertina pavojaus sveikatai ir gyvybei.
„Pavyzdžiui, vieną nepilnametį sunkiai sužalojo statybinė nuolauža. Kita nelaimė nutiko, kai septyniolikmetis pardavėjas-konsultantas išdykavo darbo vietoje. Jis kito darbuotojo pasiprašė pakeliamas elektrokrautuvu į 6 metrų aukštį ir galva atsitrenkė į gelžbetoninę konstrukciją“, – pasakoja ji.
Pastaruoju metu VDI gavo maždaug 150 pranešimų dėl beveik 300 vaikų nuo 14 iki 16 metų įdarbinimo. Anoniminiai skundai apie nelegaliai dirbančius asmenis iki 18 metų inspekciją dažniausiai pasiekia telefonu, tačiau ne visi jie būna pagrįsti.
„Keletu atvejų tikrinant gautą informaciją buvo nustatyta, jog miško, statybų, žemės ūkio darbus nepilnamečiai dirbo nepasirašę darbo sutarties su darbdaviais“, – LŽ teigė VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė.
VDI pateiktais duomenimis, nuo gegužės mėnesio už nustatytus pažeidimus buvo surašyta daugiau nei 400 nutarimų skirti baudas. Vidutinis skiriamos baudos dydis – 1100 litų (pernai – 620 litų).
VDI patirtis rodo, kad jauni asmenys dažniausiai skundžiasi tada, kai jau yra atleisti, o jiems nesumokėta.
Valdonė Savulionytė
„Lietuvos žinios“
