Milijonams žmonių Europoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje pavojų kelia mirtini požeminiai smūgiai, galintys užklupti netikėtai.
Anot mokslininkų, dėmesį reiktų sutelkti į tuos regionus, kurie yra žemynų centrinėse srityse, o ne į gerai žinomus žemės drebėjimų „karštuosius taškus“, rašo „Daily Mail“.
Ekspertai pabrėžia, kad „centrinių sričių“ žemės drebėjimai pražudo žymiai daugiau žmonių, nei vykstantys patvirtintose pavojaus zonose žemynų pakraščiuose, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kalifornijoje.
Per praėjusį šimtmetį didelių sprūdžių linijų, kur susiduria judančios žemės plutos plokštės, vietose buvę žemės drebėjimai nusinešė maždaug 800 tūkst. žmonių gyvybes, teigiama žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime.
Maždaug pusė jų žuvo per žemės drebėjimų sukeltus cunamius, tokius, kaip kovą smogęs šiaurės rytinei Japonijos pakrantei.
Palyginimui, staigūs žemės drebėjimai plokščių centrinėse dalyse pražudė apie 1,4 mln. žmonių. Tokių žemės drebėjimų metu daug daugiau žmonių žūva dėl drebančios žemės ir griūvančių pastatų.
Philipas Englandas iš Oksfordo universiteto ir Jamesas Jacksonas iš Kembridžo universiteto suklasifikavo 130 žemės drebėjimų, buvusių per pastaruosius 120 metų.
Jie teigia, kad daugiau mokslinių išteklių turėtų būti skiriama seisminės rizikos nustatymui tokiuose regionuose, kaip 10 mln. kvadratinių kilometrų apimanti Alpių-Himalajų juosta, einanti per Italiją, Graikiją, Turkiją, Iraną, Centrinę Aziją ir Kiniją.
„Plokščių ribose rizikos vieta gerai žinoma, o didžiausias netikrumas – žemės drebėjimo laiko nustatymas. Kalbant apie daugelį žemynų centrinių dalių, mes net nežinome, kur yra rizika“, – teigia mokslininkai.
„Modelio, paremto plokščių ribomis aplink Ramiojo vandenyno žiedą, aklas taikymas nustatant žemės drebėjimo riziką žemynų centrinėse dalyse yra ne tik nenaudingas, bet gali būti ir potencialiai pavojingas“, – tvirtina jie.
Ekspertai nurodo, kad nepaisant Tohoku žemės drebėjimo Japonijoje mastų, žuvusiųjų buvo „stebinančiai mažai“. 8 balų ar dar stipresnį žemės drebėjimą tuomet patyrė 6 mln. žmonių.
„Nors žuvo ar dingo 25 tūkst. žmonių, dauguma jų tapo žemės drebėjimo sukelta cunamio aukomis“, – teigia mokslininkai.
„Palyginimui, mirtingumas per žemės drebėjimus žemynų centrinėse dalyse dažnai viršija 5 proc. ir gali kartais siekti 30 proc.“, – sakė Ph. Englandas ir J. Jacksonas.
Žemės drebėjimai centrinėse susiję su daugybę menkai apibrėžtų sprūdžių, kur žemės pluta slenka lėtai. Drebėjimai plokščių pakraščiuose susitelkę į tiksliai žinomus siaurus sprūdžius, kur judėjimas yra gana spartus.
Centriniai žemės drebėjimai užfiksiksuoti Bame, Irane, 2003 metais (30 tūkst. žuvusiųjų), Muzafarabade, Pakistane, 2005-aisiais (75 tūkst. aukų), Wenchuane, Kinijoje, 2008 metais (70 tūkst. žuvusiųjų).
„Ši rizika didėja neparastai sparčiai, mat milijonai žmonių kiekvienais metais persikelia į pažeidžiamose vietose esančius didmiesčius, dauguma kurių nukentėjo per žemės drebėjimus praeityje, kai gyventojų skaičius buvo žymiai mažesnis“, – įspėja mokslininkai
