Atliekų surinkėjai Panevėžio gyventojus gąsdina didžiulėmis baudomis už tai, jei šie į šiukšlių konteinerius mes bulvių lupenas, obuolius ar kitas maisto atliekas. Žmonės tik gūžčioja pečiais ir sako esantys labai nustebę.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ ir miesto savivaldybės internetiniuose puslapiuose neseniai pasirodė gyventojus įspėjantys pranešimai. Panevėžiečiams buvo priminta, kad jie privalo rūšiuoti šiukšles ir į buitinių atliekų konteinerius negali mesti nieko, kas lengvai suyra, tai yra jokių vaisių ar daržovių. Su žaliosiomis šiukšlėmis gyventojai turėtų žygiuoti į specialiai tam įrengtas atliekų aikšteles Savitiškio arba Pilėnų gatvėse arba pririnkę greit pūvančio gero jį patys nugabenti į sąvartyną.
Pranešime skelbiama, kad už šių taisyklių nesilaikymą gyventojams gresia 2000 litų bauda. Prie suyrančių produktų priskirtos ne tik maisto atliekos, sodo ar daržo produktai, bet ir nešvarus, perdirbti netinkamas popierius.
Kur teks krauti tualetinį popierių?
„Perskaičiau ir pamaniau, kad sapnuoju. Juk bulvių lupenos, kaulai nuo mėsos, svogūnų lukštai, moliūgo žievė, net dešros odelė yra biologiškai suyrantys produktai. O nešvarus popierius tai, kaip suprantu, būtų panaudotas tualetinis popierius? Tai kur man jį dėti?“ – klausia panevėžietė Valentina Juodeikienė. Moteris teiraujasi, tai ką tada galima mesti į šiukšliadėžę?
„Stiklainių neišmetu, maišelius pasidedu, popierių palieku pakuroms, plastmasinius indelius panaudoju sodinukams pavasarį. Iš kur pas pensininką gali atsirasti kitokių šiukšlių? Mokesčius už konteinerį moku kas mėnesį. Tai už ką tada moku?“ – stebėjosi V.Juodeikienė.
Atliekas neš tik naktimis
„Tokiu atveju šiukšles į konteinerį nešiu tik naktį, gal nepristatys policininkų prie kiekvienos šiukšlinės? Juk ne juokai – pripaišys tuos 2000 litų baudos“, – kalbėjo Nijolė Kulikauskienė, gyvenanti daugiabutyje ir šiukšles pilanti į bendrą prie namų stovintį konteinerį.
Daugiabučio gyventoja už šiukšlių išvežimą nuo šio rudens kas mėnesį moka po 6,07 lito. Moteris prisipažino, kad iki šiol šiukšliadėžėn metė ir popierių, ir lupenas, ir apgedusius vaisius ar daržoves.
Privačiame sesers pensininkės name gyvenanti irgi pensinio amžiaus V.Juodeikienė už 120 litrų talpos konteinerio išvežimą nuo rugsėjo 1 dienos moka 4,37 lito. Pagyvenusios moteriškės su šiukšlių išvežimo bendrove sudariusios sutartį, kad konteineris būtų ištuštinamas 2 kartus per mėnesį.
Taupiai gyvenančioms pensininkėms šiukšlių susikaupia nedaug, daržo atliekas krauna į komposto krūvą, bet iki šiol į šiukšliadėžę sumesdavo supuvusius obuolius, amarų užpultus augalus ir rudenį nuo gatvės sugrėbtus lapus. Ir vis tiek, atėjus šiukšlių išvežimo laikui, retai kada konteineriai būdavo pilni. Jei moterys paisys šiukšlininkų gąsdinimų, pilną konteinerį atliekų vargiai pripildys ir per pusmetį.
Gaudyti pradėjo tik šiemet
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė patikino, kad prie kiekvieno konteinerio tikrintojų nestatys, tačiau šiukšles išvežantys vairuotojai stebės, ką pila į mašinas. Jei darbuotojai pamatys, kad pusė konteinerio užima obuoliai, daržovės ar kitos daržo atliekos, užfiksuos pažeidimą, o atitinkamos tarnybos už tai skirs baudą. Kad vėliau nekiltų nesusipratimų, buvo ar nebuvo konteineryje biologiškai yrančių atliekų, J.Vingilytė pasiryžusi lėkti į pažeidėjo kiemą ir nufotografuoti netinkamą konteinerio turinį.
Nors atliekų tvarkymo taisyklės patvirtintos prieš 6 metus, bendrovė tik šiemet paskelbė gyventojus perspėjančią informaciją dėl gresiančių baudų. Bendrovė vis dažniau sulaukia gyventojų skundų, kad pravažiavus šiukšliavežiui gatvėmis nutįsta dvokiančio skysčio šleifas.
Žino, kiek žmonės sukaupia atliekų
Išplatintas perspėjimas apie draudimą į konteinerius mesti biologiškai yrančias medžiagas daugiau taikomas privačių valdų gyventojams. Daugiabučių gyventojų šiukšlių turinys šiukšlių išvežėjus mažiau domina. Kur žmonėms dėti sugrėbtus lapus ar kitokį biologinį kiemo teršalą? Teks patiems vežti į žaliųjų atliekų aikšteles arba tam pasisamdyti transportą. Už ką moka tie, kas sukaupia mažai atliekų, o už jų išvežimą vis tiek privalo mokėti, J.Vingilytė paaiškino taip: „Apskaičiuota, kad kiekvieno gyventojo atliekų sukaupimo per metus norma yra 2 kubiniai metrai, pagal tai apskaičiuojami ir mokesčiai, kuriuos privalo visi mokėti“.
Gailutė Kudirkienė