Kažin ar evoliucija supranta, jog jei niekas nemirtų, atsirastų per daug žmonių :). Kvėpavimas deguonimi manau užtikrina, kad teorinė maksimalaus amžiaus riba kokie 150 m. tokio sudėtingumo organizmui kaip žmogus.

Nereikia painioti genetinių ligų ir evoliucijos. Gentinės ligos - įvairios mutacijos ląstelių dalinimosi procese - yra evoliucijos variklis. Kol mūsų neveikia joks stiprus "evoliucinis slėgis" - nereikia aršiai kautis dėl išlikimo, mamos gali skirti neribotą laiko kiekį savo ligotų vaikų priežiūrai, todėl natūralu, kad jie tarp mūsų.

Apendiksas - jei jis būtų tikras blogis ir visiems grėstų mirti nuo šio daiktelio uždegimo, labai greit išsiskirtų grupė žmonių kurie jo neturi nuo gimimo, manau nėra abejonių kad tokių yra. Gi netgi nustatyta, kad yra žmonių atsparių AIDS virusui (šaltinis NE delfi :)).

pesimiste, cia viskas aisku. evoliucijai tai yra nenaudinga. teoriskai zmogus galetu gyventi 200-300, ir net iki 400 metu. bet tai nenaudinga, nes pas mus atsirastu per daug zmoniu, o ir vystymasis suletetu.

Nuo vėžio mirt vargu ar gali. Gamtos nenuvertinu, nes evoliucija lėtas procesas, lygiai kaip atranka dar nepašalino ir genetinių ligų, tokių kaip tas pats polinkis į diabetą, nutukimą, Dauno sindromas, autizmas. Netgi toks paprastas daiktas kaip apendicitas nebuvo atmestas evoliucijos, nors jų žala niekam nekelia abejonių. Taip galėjo įvykt paprasčiausiai dar ir dėlto, kad individai galėjo susilaukt palikuonių iki to momento, kai pasireikšdavo simptomai.
Taip ir su tom kamieninėm ląstelėm, kurias didžiai mano nuostabai, pasirodo organizmas jau gaminasi dar nuo kokios Antikos laikų :) Žodžiu - seniausiai. Galime dar paspėlioti, kad gerbiamuose ilgaamžiuose, kurie sulaukia 130 metų, tas kamieninių ląstelių procesas aktyvesnis? Bėda, kaip matote, kad ilgaamžių procentas statistiškai išlieka palyginus nedidelis, tam kad prie kritinės skaičiaus masės, ši savybė taptų visų individų įgimta savybe tame pačiame Darvino evoliucijos procese.

Straipsnio pavadinimas netikslus. Jei būtų kalbama apie ląstelių pažadinimą kokiu paties žmogaus sukalbėtu poterėliu ar padaryta mankštele - tuomet gydausi pats. Ir visa medicina man nė motais... Ir taip vyksta urmu... Kaip gi tuomet su žmonių pertekliumi ir jų skaičiaus sąmoningu mažinimu? Dabar: panorės - duos, panorės - neduos. Kam - taip pat nuo pono valios priklauso. O pagal krikščionišką sampratą to davimo (šiuo atveju - išgydimo) net ir užsitarnauti ar išsitarnauti negali (sūnaus palaidūno istorija).

Arba tokią mutaciją turintys individai miršta jau ankstyvoje vaikystėje nuo vėžio. Nereikia taip nuvertinti gamtos.

Paprasčiausia gali būti, kad evoliucija dar nedaėjo iki to natūraliai.

Jei jau pats organizmas gali efektyviai gydyti save, tai kodėl per milijonus metų besitęsiančia evoliuciją mes to dar neišmokome daryt? Tokia mutacija būtų neabejotinas pranašumas išlikimui. Reiškia kažkur yra pakastas šuo.

Kas tai?

peliu gaila....

Ne, nu pilna tamsuolių. Jau nežinau kiek metų, kaip YRA nustatytas kamieninių ląstelių gydomasis-regeneracinis poveikis. Ir taip, tiesa, savo savybėm ląstelės prilygsta jaunystės eliksyrui, kurį jau pardavinėja būrėjai :) Deja, čia būrėjų mokslas ir pasibaigia.
Problema tebėra tame, kad kamieninės ląstelės, tai ne odos, raumenų ar plaukų ląstelės. Jos dar vadinamos embrioninėmis, tad norint pasigaminti pakankamą kiekį tokių ląstelių 80 kg sveriančiam organizmui išgydyti ir TIKRAI atstatyti, reikia klonuoto embriono, jei ne vieno. Todėl ieškomi būdai, kaip jų pasigaminti, išsaugant etišką tokių ląstelių gavimo būdą. Tad tokius revoliucinius tyrimus iš principo ir stabdo draudimas klonuoti. Todėl ir ne Lietuvoje bus atrasta šios aukso kasyklos, nes dabar tyrimus vykdo mokslininkai valstybėse, kur klonavimas nėra visiškai uždraustas. Rasta, kad jų galima pasigaminti ir iš odos, ir iš raumenų, ir kaulų čiulpų. O dabar atrastas metodas, kad kamieninių ląstelių organizmas galėtų pasigaminti pats! Tiek kiek reikia ir be BRANGIOS laboratorijos. Panašiai, kaip išgėrus aspirino tabletę praeina galvos skausmas, taip ir čia, susileidus šio preparato, aktyvuotųsi šimtąsyk stipresnis regeneracinis organizmo mechanizmas. Tai ne skrandžio žaizdą užgydyti mikstūromis, o panaikinti VISAS priežastis dėl kurių ta žaizda atsiranda iš viso.
Perspektyvos? Visų ligų gydymas, kurias sukelia organizmo senėjimas - ten, kur galima regeneruoti iki vos ne jaunystės būklės - besiraukšlėjanti oda, žylantys plaukai, infarktai, insultas, kraujospūdis, Alzhaimerio sindromas, silpnaprotystė, silpnėjantis regėjimas. Viena eksperimentinė terapija jau buvo pritaikyta pacientui kuriam išnyko netgi odos vėžys.
Taigi, kol pasaulis svarsto, ar verta panaikinti kamieninių ląstelių draudimus, Lietuva taip pat neatsilieka (gal tik nesvarsto). Skirtumas tik tas, kad jei didžiosios valstybės gali tokius tyrimus milžiniškomis sumomis ramiai sau finansuoti bet kada vėliau ir taip išsiveržti į lyderius, mūsų Lietuvėlei tokia galimybė itin palanki tol, kol pasaulis paskendęs svarstymuose. Taptume nors kiek aukštųjų technologijų valstybe, kuriančia Didelės pridėtinės vertės produktą, reikalingą kiekvienam. Gal netgi galėtume susilyginti su kita technologijomis garsėjančia valstybe - Japonija. Manyčiau tokių medicininių tyrimų svarba yra itin stambaus masto, o penki technologijų slėniai galėtų būti puikiu startiniu placdarmu.
Klausimas lieka, kiek drąsūs būsim šia unikalia vienetine galimybe pasinaudoti?