Mokslininkai atrado dėsnį, kurį būtų galima pavadinti kalbos evoliucijos dėsniu ir kuris teigia, kad kuo žodis daugiau vartojamas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis laikui bėgant keisis.
Kaip ir genai, žodžiai paklūsta negailestingam principui "išgyvena stipriausias", todėl tie žodžiai, kurie rečiau vartojami kasdienėje kalboje, labiau kinta, rodo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos keturios labai skirtingos indoeuropietiškos kalbos.
Jei tai teisinga ir kitų kalbų atvejais, šis dėsnis bus labai svarbus geresniam kalbos - vienos žmonijai būdingų savybių - supratimui.
Panašiai kaip ir Charleso Darwino (Čarlzo Darvino) evoliucijos teorija, naujas tyrimas rodo, kaip individai gali to net nežinodami daryti įtaką bendros gimtosios kalbos "rūšių" pokyčiams.
Britų žurnale "Nature" spausdinamame straipsnyje rašoma, kad yra ryšys tarp žodžio vartojimo dažnio ir to žodžio formos bei prasmės stabilumo laikui bėgant.
Pietų Anglijos Redingo universitete dirbančio Marko Pagelio (Marko Peidželio) vadovaujami mokslininkai aiškinosi, kaip 200 pagrindinių anglų, rusų, graikų ir ispanų kalbų žodžių kito per tūkstančius metų.
Visa indoeuropiečių kalbų šeima, kurią sudaro 87 šiuo metu gyvos kalbos, panašiai kaip ir biologinės rūšys, tikriausiai yra bendros kilmės, o jų bendras "protėvis" egzistavo prieš maždaug 10 tūkst. metų.
Labai dažnai vartojami kalbų žodžiai, tokie kaip "du" ar "vanduo", ir dabar yra pastebimai panašūs, nustatė mokslininkai. Tačiau tie žodžiai, kurie kasdienėje kalboje vartojami kiek rečiau, bėgant šimtmečiams ir tūkstantmečiams smarkiai kito.
Žmogus, kurio gimtoji kalba yra anglų ir kuris nemoka užsienio kalbų, vargiai atspėtų, kad graikiškas žodis "oupa", vokiškas "Schwanz" ir prancūziškas "queue" reiškia tą patį, ką ir anglų kalbos žodis "tail" ("uodega").
Statistinė koreliacija tarp žodžio vartojimo dažnio ir jo "mutavimo" yra itin didelė, sakė Tecumsehas Fitchas (Tekumsehas Fičas) iš Škotijos Šv.Andriejaus universiteto.
Panašų tyrimą, kurio rezultatai taip pat skelbiami "Nature", atliko Harvardo universiteto evoliucijos biologijos specialistas ir matematikas Erezas Liebermanas (Erezas Libermanas). Jis aiškinosi, kaip laikui bėgant kito anglų kalbos veiksmažodžiai, ypač tai, kaip buvo pereinama nuo netaisyklingų veiksmažodžių, prie taisyklingų veiksmažodžių.
Senojoje anglų kalboje laikų kaitymas retai paklusdavo taisyklėms, bet palaipsniui tie "netaisyklingi" veiksmažodžiai buvo standartizuoti.
E.Liebermanas ir jo kolegos, išanalizavę 177 veiksmažodžių formas, nustatė matematiškai tikslų ryšį vartojimo dažnio ir kitimo: 100 kartų dažniau vartojamas veiksmažodis "taisyklingu" virsta 10 kartų lėčiau.
Abiejuose straipsniuose daroma ta pati išvada: dažnai vartojami žodžiai yra atsparūs pokyčiams.
Tačiau kodėl taip yra, vis dar neaišku. Gali būti, kad nauji žodžių variantai - "mutacijos" - dažnai vartojamų žodžių atvejais yra retesni dėl to, kad vartodami tuos žodžius žmonės daro mažiau klaidų. Paprastai kalbant, mes geriausiai prisimename tuos žodžius, kuriuos kasdien vartojame.
Kitas paaiškinimas būtų tas, kad visų žodžių atvejais atsiranda naujų variantų, ištartų per klaidą ar tyčia, tačiau tikimybė, kad toks variantas išliks ir paplis sumažėja, jei jis, kaip ir introdukuoti svetimų rūšių ar veislių organizmai, turi konkuruoti su pripažintu ir toje srityje dominuojančiu žodžiu.
