Staiga nei iš šio, nei iš to jums pradeda skaudėti galvą. Jausmas šlykštus, tarsi kažkas ten gręžtų skylę. Privalote didvyriškai iškęsti skausmą, o gal nuryti gerai žinomą citramono tabletę? Tik kartais tai nepadeda: akyse „žaibuoja“, pykina, norisi pasislėpti tamsiame kambaryje ir atsiriboti nuo viso pasaulio.
Kas ji tokia?
Ką daryti, kai galvos skausmas stiprėja ir tarsi okupuoja visą galvą, jo numalšinti nepadeda nei kava, nei arbata? Tuomet geriausia internete susirasti puslapį www.migrena.lt ir paskambinti nurodytu telefonu. Taip ir padarau.
Gydytoja Vaineta Valeikienė (Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centras) išaiškina, kuo skiriasi įprastas galvos skausmas ir migrena (ji kamuoja 16 proc. žmonių, kurie skundžiasi galvos skausmais). Šios klastūnės aukomis dažniau tampa moterys - net 1:4,5 santykiu „laimi“ prieš vyrus. Migrena susergama jaunesniame amžiuje, po 55 metų - labai retai.
Jei jūsų mama, senelė priguldavo ir skųsdavosi sopančia galva, būkite pasirengusi pratęsti šį maratoną - anot gydytojos, ši liga dažniausiai paveldima.
Kaip ją nustatyti?
Tačiau migrena nėra pasaulio pabaiga, nuo jos nemirštama. Bet ši liga gali ištremti kelioms valandoms ar dienoms neveiklumo „atostogų“. Tik nemanykite, kad to bjauraus skausmo nereikia gydyti. Senovėje aristokratai galėdavo savaitėmis drybsoti lovoje, užsidangstę langus, ir kęsti migrenos skausmus. O mes ne visuomet turime laiko naudotis tokia prabanga.
Migrena dažnai prasideda skausmo priepuoliu ar vadinamąja migrenine aura, kai akyse ima rodytis lyg kokie zigzagai, kibirkštys. Skausmas dažniausiai susitelkia vienoje galvos pusėje ir būna pulsuojantis. Žmogų pykina, jis bijo triukšmo, šviesos, negali dirbti. Profilaktiškai reikėtų gydytis nuo migrenos, jeigu per mėnesį tokie skausmai užklumpa ne mažiau kaip 4, 5 kartus. Taip pat patartina išsitirti galvos smegenis - pasidaryti kompiuterinės tomografijos arba magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą. Jeigu nesityrėte smegenų penkerius metus, tai padaryti ypač naudinga. Būna, kai žmogus mano, kad skausmo priežastis - viena, o išsityrus paaiškėja - visai kita.
Iš kur atsiranda?
Migreną gali sukelti oro slėgio kaita, kelionė lėktuvu, kontraceptinių priemonių vartojimas, kiti faktoriai. Vienas svarbiausių - pervargimas, stresas, taip pat nereguliari mityba (kai visą dieną nevalgai, o vakare grįžusi namo „prisikemši“). Prasta naujiena toms, kurios mėgsta šokoladą, raudonąjį vyną, riešutus, fermentinį sūrį, kavą ir citrusinius vaisius. Visi šie produktai taip pat gali išprovokuoti skausmą, keliantį šleikštulį ir trunkantį nuo kelių valandų iki trijų parų. Todėl fanatiškos prancūziškos virtuvės mėgėjos turėtų pasidomėti ir kitų šalių valgiais. Siūloma vietoj kavos gerti žaliąją arbatą, o vietoj citrusinių vaisių rinktis obuolius.
Ką daryti?
Tačiau ką daryti, jei jums ramiai sėdint kino teatre ir žiūrint filmą staiga akyse ima raibuliuoti ir rodytis žali, rausvi, geltoni zigzagai. Pirmiausia tokiu atveju griežtai draudžiama sėsti prie automobilio vairo - gali būti, kad prasidėjus priepuoliui savijauta dar labiau pablogės, gal net prarasite orientaciją.
Paprasčiausia būtų nukulniuoti į artimiausią vaistinę ir paprašyti skausmą mažinančių vaistų. Tik reikia žinoti kokių. Jeigu skausmas ne migreninis, gal net neverta jų pirkti, o geriau pareiti namo ir pamiegoti arba pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti.
Jei jus kankina migrena, derėtų šį tą išmanyti apie medikamentinį gydymą. Kai vaistinėje pasidomėjau, kokie vaistai skiriami nuo migreninio skausmo, vieną jų pasiūlė. Bet brangų - dvi kapsulės kainavo 68 litus. Paprašiau ko nors pigesnio ir vaistininkė rado kitą preparatą: 12 kapsulių už dešimt litų. Be abejo, jame yra paracetomolio, kodeino ir kofeino.
Kada vartoti vaistus?
Gydytoja V.Valeikienė pataria gerti vaistus tik prasidėjus skausmui, o ne atsiradus vadinamajai migreninei aurai. Jei tik mirga, „žaibuoja“ akyse, bet galvos neskauda, geriau ramiai pagulėti užsidėjus ant kaktos ir smilkinių šaltą drėgną rankšluostį. Pasak medikės, reikėtų stebėti, nuo ko priepuolis prasideda, kas jį malšina. Vieniems pagerėja pradėjus vaikščioti, kitiems - prigulus.
Tik neurologas gali tiksliai patarti, kurie vaistai efektyvesni. Patiems skirti sau dozes pavojinga. Profilaktiškai naudinga gerti vitaminus, turinčius magnio. O štai populiariuoju citramonu piktnaudžiauti nevertėtų - jis turi pašalinį poveikį inkstams.
Kokie natūralūs vaistai?
Vienoje liaudies patarimų knygoje rašoma, kad paprasti ir migreniniai galvos skausmai sumažėja užvalgius silkės, nors abejoju, ar galėčiau jos praryti, kai net pykina nuo skausmo. Dar teigiama, jog galima įmušti į stiklinę šviežią kiaušinį, iki viršaus pripilti karšto pieno, išmaišyti ir išgerti. Nedrįsau to daryti, todėl komentuoti, kaip tai veikia, ir kitiems siūlyti negaliu. Racionalesni patarimai - švelnūs smilkinių ir kaklo bei galvos masažai, stimuliuojantys kraujotaką. Rekomenduojama kramsnoti česnaką - jis, kaip teigia liaudies medicinos žinovai, yra gera priemonė nuo visokių galvos skausmų. Aromaterapeutai siūlo dėti ant smilkinių lygiomis dalimis sumaišyto šalto levandų ir pipirmėčių aliejaus ar eukalipto aliejaus kompresus. Paskambinusi į vaistažolėmis prekiaujančią vaistinę išgirdau, kad migreną galima gydyti ne vien cheminiais vaistais. Man patarė gerti raktažolių arbatą arba vartoti iš vaistažolių pagamintas kapsules, kainuojančias 38 litus.
O gal praeis?
Ar įmanoma apsieiti be vaistažolių ir vaistų? Pasidomėjau, ką apie galvos skausmus rašo vadinamoji dvasios literatūra. Populiarios autorės amerikietės Louise L. Hay knygose apie kūno ir sielos ryšį sakoma, kad galvos skausmai gali atspindėti mūsų menką savęs vertinimą ir perdėtą savikritiką. O migrena sergantys žmonės dažnai priešinasi gyvenimo tėkmei ir bijo seksualinių santykių. Ir kas čia naujo? Juk kalbama, kad visos ligos atsiranda dėl meilės trūkumo.
Iš tiesų galvos skausmas - painus reikalas. Tad vertėtų kiekvienam individualiai išsiaiškinti jo priežastis. Jei nesinori gilintis, belieka pasikliauti intuicija arba trinktelėti galva į sieną. Bent žinosite, nuo ko skauda. O gydyti guzus metaliniu šaukštu visi išmokome dar vaikystėje.
Jolanta SEREIKAITĖ
