Politologai Mauzeris su Surskiu diskutuoja apie kandidatą į Seimo narius Šepetį, pavarde Masiulis, ir netikėtai nukrypsta į lyrizmą.
Surskis: Girdėjai, Mauzeri, Šepetys kandidatuoja į Seimą?
Mauzeris: Lionginas?
Surskis: Ne, Eligijus. Pavardė - Masiulis, o kandidatuoja kaip Šepetys.
Mauzeris: Nesuprantu. Apšvieskite mano neracionalų dešinįjį smegenų pusrutulį.
Surskis: Aiškinu. Eligijus Masiulis Klaipėdoje į kairę ir į dešinę dalija batų šepečius su savo atvaizdu.
Mauzeris: A tai kurioj pusėj anas atvaizduotas? Ten, kur šeriai ar kur su dešine ranka paimt?
Surskis: Kolega, nepriminkit man dešinės rankos... Vakar žiūrėjau “Graikę smagurę”... Masiulio atvaizdas ant šepečio netelpa, nes šepetys yra griežtos pailgos formos, o Masiulis labiau panašus į boulingo kamuolį. Todėl tilpo tik parašas.
Mauzeris: Tai suprantu, kolega, kad Masiulis nusprendė lietuviams išvaksuoti batus... už 20-tį sū. Kaip sakė poetė Salomėja Šešupė:
Ruduo, jau Zuokui krizė,Bulvaruose tamsu,Pasivalykit... batą už dvidešimtį sū...
Surskis: Gražu... Lyriškai... Kolega Masiulis mus laiko kerziniais batais, jeigu šepečius dalija?
Mauzeris: Manau, kolega, kad baisiau. Greičiau mus laiko ploščium, ant kurio kažkam iškrito iš burnos.
Surskis: ...tai, matyt, ne sūris kaip varnai, o vakarykštė mišrainė. Bet su šepečiu vėmalų nepaimsi.
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
