Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas. Teismuose teisybės ieškos ir tūkstančiai teisėsaugininkų, ugniagesių, pasieniečių, kitų valstybės pareigūnų, taip pat auginančių vaikus tėvų, kurie taip pat neteko didelės dalies išmokų.
Skundų gausėja
Šiemet pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvarkius, kuriais kelių ministerijų institucijų atstovus įgaliojo teismuose atstovauti Vyriausybės interesams. Jiems suteikta ir teisė samdyti teisės specialistus. „Vadinasi, bus eikvojamos valstybės lėšos advokatams, teisininkams. Valdžia tuo tik eilinį kartą įrodo, kad taupyti verčiami vien silpniausieji“, – mano Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Makarevičienė. Šiai asociacijai talkinantis advokatas Algimantas Medelis teigė, kad vien jis pagelbėjo 450 dirbančių ar dirbusių, taip pat nedirbančių, bet irgi netekusių dalies pensijos pensininkų. Jie pateikė prašymus įvairių miestų apygardų administraciniams teismams. „Pirmiausia šiuose teismuose turi būti priimtas sprendimas kreiptis į KT, kuris nagrinės, ar teisėtai iš šių žmonių buvo nurėžta net 70 proc. pensijos, – pasakojo teisininkas. – Argi galima atimti iš žmogaus, ką jis užsidirbo per gyvenimą? O tai, kad jis dar pajėgia dirbti, visuomenei ir valstybei iš to tik nauda.“ Pavasarį KT išaiškino, kad dirbantys pensininkai negali būti diskriminuojami – jiems pensijos neturi būti mažinamos labiau nei kitiems. „Tačiau KT dar nesulaukė skundų, kad apskritai nebūtų mažinamos pensijos tiek dirbantiesiems, tiek nedirbantiesiems, yra keliolika su išmokomis susijusių Konstitucijos straipsnių, kurių kiekvienas nagrinėjamas pagal pateiktus skundus, šis procesas kaip tik ir vyksta“, – aiškino teisininkas.
Velkasi ir senos skolos
Pasak A.Medelio, skundus teikia ir tie pensininkai, kuriems dar 2003 m. KT pripažino, kad dirbusiems pensininkams turi būti grąžinta neteisėtai valdžios sumažinta pensijų dalis. Nors valdžia sutiko etapais išmokėti nurėžtą dalį pinigų, tačiau šis procesas užsitęsė iki šiol. „Dabar Vyriausybė aiškina, kad sunkmečiu nėra lėšų, bet jei paprastas žmogus neatiduoda skolos bankui ar kitam asmeniui, tokie pasiteisinimai nieko nereiškia – skolas reikia atiduoti bet kuriuo atveju“, – argumentavo advokatas. A.Medelis minėjo, kad valstybei šios bylos gali brangiai kainuoti. „Žmonės reikalaus ir delspinigių, taip pat bus bandoma prisiteisti ir 1–3 tūkst. Lt neturtinės žalos, – sakė jis. – Nesunku įrodyti, kad staiga netekus didelės dalies uždirbtos pensijos daug kam sugriuvo įvairūs planai, pašlijo sveikata.“
Valdžia numojo ranka
Valdžia linkusi ignoruoti KT sprendimus. Antai po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia KT išaiškinimo. Vyriausybė moja ranka ir į ankstesnius įsipareigojimus. Prieš 3 metus pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas apribojo priedų ir priemokų dydžius už darbą poilsio, švenčių dienomis bei naktimis. Šis teisės aktas buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad pareigūnai buvo pasirengę derėtis dėl prarastų pajamų kompensavimo dalimis, ketino atsižvelgti į sunkmetį ir nereikalauti visų lėšų iškart. „Tačiau Vyriausybė nusprendė verčiau bylinėtis“, – stebėjosi V.Bakas. Šiuo metu pateikta arba rengiamasi teikti 7 tūkst. pareigūnų ieškinių. Skaičiuojama, kad vienam asmeniui tektų išmokėti nuo 500 iki 23 tūkst. Lt. „Blogiausia, kad Vyriausybė ciniškai piktnaudžiauja teise ir kompromituoja visą teisinę sistemą – žino, kad mūsų ir kitų visuomenės narių reikalavimai konstituciškai teisėti, tačiau valdžia renkasi bylinėjimosi kelią, kuris trunka ilgai, apie 2 metus. Politikai tikisi, kad per tą laiką reikalai kažkaip išsispręs“, – piktinosi V.Bakas.
Bijo grupinių ieškinių
Akivaizdu, kad po drastiškų valdžios sprendimų teismuose dėl gyventojų aktyviai teikiamų ieškinių ir skundų ženkliai išaugs darbo krūvis. Daugelyje šalių veikia grupinių ieškinių mechanizmas, kuris leidžia sumažinti teismų krūvius, nes advokatui ar jų grupei užtenka parengti vieną ieškinį nuo piliečių grupės. Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri Teisingumo ministerijos užsakymu atliko tyrimą, ar nebūtų tikslinga įsteigti grupės ieškinio institutą. Tačiau su pateiktomis išvadomis vėliau nieko nedaryta. Buvęs šios darbo grupės narys advokatas Valentinas Mikelėnas mano, kad grupės ieškinio institutas būtų naudingas visuomenei. „Teismo sprendimas galiotų visai grupei, o ne tik pateikusiems ieškinį asmenims, – kalbėjo teisininkas. – Grupių ieškinių institutas sutaupytų laiko ir lėšų daugybei nepatenkintų valdžios sprendimais ar verslo įmonių veikla asmenų, palengvintų teismų darbą – vietoje tūkstančių bylų būtų viena.“
Saulius TVIRBUTAS
