Mūsų šalies vaikinai – ištižėlių karta: nuo tarnybos kariuomenėje slapstosi tūkstančiai, o du trečdaliai šaukiamųjų netinkami dėl sveikatos. Pagal norinčių tarnauti jaunuolių skaičių tarp Lietuvos miestų nuolat pirmauja Visaginas, neatsilieka ir Šalčininkai, rašo „Lietuvos žinios“.
Baigėsi šiais metais paskutinis šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Šiandien Kariuomenės dieną mokomajame pulke Rukloje švęs 463 naujokai.
Patriotai - Visagine
Visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad diduma į kariuomenę einančių šauktinių - kaimo jaunimas, yra klaidinga. Miestų ir kaimų gyventojų santykis tarp šauktinių kasmet lieka beveik nepakitęs: miestiečiai sudaro 54-60 proc. naujokų.
Pagal norinčių tarnauti jaunuolių skaičių tarp Lietuvos miestų nuolat pirmauja Visaginas. Laikinai einančio Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) viršininko pareigas majoro Gintauto Žukaičio manymu, anksčiau visaginiečiai, kurių dauguma - rusai, į kariuomenę galbūt eidavo siekdami gerai išmokti lietuvių kalbą. Bet lietuvių kalbos kursai mokomajame pulke panaikinti jau prieš kelerius metus kaip nebereikalingi - svetimtaučiai naujokai šiais laikais į kariuomenę ateina mokėdami valstybinę kalbą. Kuo dabar paaiškinti tokį nelietuviško Visagino gyventojų sąmoningumą, KPAT vadas sakė nežinąs. "Pagal visus rodiklius Visaginas - geriausias. Tiesa, ir Šalčininkais negaliu skųstis, - sakė G.Žukaitis. - Veikiausiai lietuviai mažiau patriotiški nei kitataučiai."
Tėvas nustebo
Kariškiai neanalizuoja, kiek iš kokių socialinių sluoksnių naujokų patenka į kariuomenę. Bet aukštas pareigas einančių tėvų vaikų pasitaiko ne taip ir retai. Tiesa, parlamentarų sūnūs iki šiol tarnavo, LŽ žiniomis, tik du. Pareigą tėvynei atliko Seimo nario Gintauto Mikolaičio sūnus, o Jono Pinskaus sūnus iš pirmosios santuokos
Kristijonas į kariuomenę išėjo prieš tris mėnesius, rugpjūtį.
Garbės sargybos kuopoje tarnaujantis K.Pinskus LŽ papasakojo, kad mokėsi Tarptautinio verslo mokykloje, bet neišlaikė sesijos ir buvo pašalintas. Po to gavo šaukimą į kariuomenę. Vaikinas sako nebandęs išsisukinėti nuo tarnybos: "Aš norėjau eiti į kariuomenę ir anksčiau, bet įstojau mokytis. Kai kilo problemų dėl mokslų, pamaniau, kad būtų visai neblogai patarnauti, paragauti kareiviškos duonos."
Kristijonas sako, kad tėvas, sužinojęs apie šaukimą į kariuomenę, šiek tiek nustebęs paklausė: "Kam ten eini?"
Šauktinių dar neatsisako
Šauktinių kasmet mažėja, nes kariuomenėje mažinamas privalomosios tarnybos kareivių skaičius. Dar neaišku, kada Lietuvos kariuomenė visiškai atsisakys šauktinių, politikai to kol kas nenusprendė.
Pasak KPAT specialistų, jei dabar Lietuva nuspręstų šauktinius (apie 2 tūkst. vyrų) pakeisti profesionalais, vien algoms reikėtų beveik 40 mln. litų per metus. Be to, atsisakius karo prievolės, reikės pakeisti daugybę įstatymų, Konstituciją ir sukurti verbavimo sistemą. Nors portugalai apsiėjo be pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo - jie sustabdė Konstitucijos straipsnio, numatančio karinę prievolę, galiojimą taikos metu.
Mažinant šauktinių skaičių, didinamas asmenų, kuriems tarnyba atidedama, būrys. Pavyzdžiui, seniau į kariuomenę nebūdavo šaukiami asmenys, kurie augina 2 vaikus arba studijuoja dieniniuose aukštųjų mokyklų skyriuose. Dabar nuo tarnybos atleidžiamas ir 1 vaiko tėvas. KPAT darbuotojai juokauja, jog įstatymuose numatyta daugiau priežasčių neiti į kariuomenę, nei į ją eiti. Krašto apsaugos ministras net gauna prašymų atidėti tarnybą dėl šaukiamųjų pasiimtų būsto paskolų. Tačiau to įstatymai nenumato.
Neatvyko net 17 000
Kad ir kiek būdų būtų teisėtai išvengti tarnybos, daugybė jaunuolių tiesiog nekreipia dėmesio į savo prievolę Tėvynei. Jie neatvyksta į karo prievolės centrus, ignoruoja šaukimus, slapstosi. Pasak majoro G.Žukaičio, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į savivaldybių atrankos komisijas ir KPAT padalinius turėjo prisistatyti 47 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių. Iš jų 17 tūkst. neatvyko!
Iš kitų 30 tūkst. vaikinų - 22 tūkst. tarnyba buvo atidėta (84 proc. - dėl studijų aukštosiose mokyklose). Dalis likusiųjų buvo pripažinti netinkami tarnybai dėl sveikatos. Dalis iki šaukimo dar nubyrėjo dėl įvairių naujų aplinkybių. Bet planas buvo įvykdytas: į kariuomenę paimta tiek, kiek reikėjo - 1600.
Renka burtais
Danijoje, kur šaukiamojo amžiaus jaunuolių yra gerokai daugiau nei reikia, padėtis visiškai kitokia. Pasak KPAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Laimio Bratiko, danai į kariuomenę pirmiausia paima savanorius šauktinius, o likusius išrenka burtais. Jei didelė dalis Lietuvos jaunimo nevengtų savo pareigos, ir mūsų šalyje tektų rengti panašias loterijas. Deja, Lietuvoje šauktinius kartais tenka gaudyti su policija, skirti jiems baudas ir netgi kelti baudžiamąsias bylas. KPAT renka duomenis ir apie įtarimų keliančius medikus, kurių pavardės nuolat kartojasi nedarbingumo lapeliuose, išduodamuose šauktiniams jų išvykimo į dalinį dieną ar išvakarėse. Pasak KPAT darbuotojų, tarnybos vengiantiems ir karinės įskaitos dokumentų nesusitvarkiusiems vaikinams kyla problemų panorus studijuoti, įsidarbinti ar, pavyzdžiui, gauti JAV vizą (ambasada dažnai teiraujasi, ar vizos prašytojas susitvarkęs kariuomenės reikalus).
Peraugusiems berniukams, aimanuojantiems dėl privalomosios tarnybos ir tvirtinantiems, kad civilizuotame pasaulyje seniai nebėra karo prievolės, kariškiai primena, jog šiuo metu į kariuomenę šaukiami 11 Europos Sąjungos valstybių piliečiai: Lietuvos, Estijos, Graikijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos, Kipro, Austrijos, Švedijos, Bulgarijos ir Lenkijos (pastarosios dvi valstybės prie profesinės tarnybos pereis kitąmet). Kai kuriose šalyse su tarnybos vengiančiais asmenimis elgiamasi gerokai griežčiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, pasak L.Bratiko, į Graikijos piliečių pasus dedamas spaudas ir juo patvirtinama, kad asmuo atliko tarnybą arba yra nuo jos atleistas. Jei dėl kokių nors priežasčių tikrindami asmens dokumentus pareigūnai neranda tokio spaudo, paso savininką iškart perduoda kariškiams.
Kompiuterių karta
KPAT duomenimis, Lietuvos vaikinų sveikata nuolat prastėja. 1991 metais tinkami tarnybai kariuomenėje buvo pripažinti 65,7 proc. šaukiamųjų, o šiemet - tik 34 procentai. Kariškiai neatmeta galimybės, kad dalis ligonių yra paprasčiausi apsimetėliai, bet tokių nedaug.
Vadinamoji kompiuterių karta yra prastokos sveikatos. Vis dėlto tarp šių vaikinų kariškiai randa puikių raketų taikytojų. "Kompiuterinių žaidimų žaidėjų įgūdžiai akivaizdūs. Drausmės atžvilgiu jie ne geriausi, bet taikytojai - puikūs, matyti, kad su kompiuteriu užaugę", - sakė L.Bratikas.
Ainis Gurevičius
