Opozicinės Gruzijos Darbo partijos lyderis Šalva Natelašvilis Lietuvos ir Lenkijos prezidentams Valdui Adamkui ir Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui) pažėrė kritikos už jų paramą Gruzijos vadovui Michailui Saakašviliui.
"Kaczynskis ir Adamkus - (politiškai) bankrutavę prezidentai - yra nemokami M.Saakašvilio advokatai", - televizijai Kavkasia TV, pasak portalo civil.ge, pareiškė Š.Natelašvilis.
Jis pažymėjo, kad "tikroji demokratija" Lenkijoje yra todėl, kad prezidentas ir premjeras priklauso skirtingoms partijoms.
Nepaisant to, Gruzijos Darbo partijos lyderis abu Lenkijos vadovus apkaltino palaikant autoritarinį režimą Gruzijoje, nes "jie nori, kad kas nors lotų ant Rusijos vietoj jų".
Rytų Europos studijų centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė BNS antradienį komentuodama šį Š.Natelašvilio pasisakymą teigė, jog tai yra gegužės pabaigoje vykusių Gruzijos parlamento rinkimų tąsa.
"Lietuvos stebėtojų misija, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) sakė, kitos tarptautinės organizacijos kartojo, kad nepaisant visų pliusų, kurių link pasistūmėjo Gruzija rengiant šiuos rinkimus, jie turi vieną nemažą problemą - tie kas pralaimi, nemoka pralaimėti. Ir, matyt, tą reikėtų išmokti", - sakė pati rinkimus Gruzijoje stebėjusi K.Vaičiūnaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokie pasisakymai neturėtų stebinti, nes Š.Natelašvilis yra "garsiai šaukiantis populistas".
"Įvertinę jo politinę karjerą, mes negalėtume pasakyti nieko džiuginančio. Tai yra nestabilus žmogus, kurio vertinimų nereikėtų priimti už gryną tiesą", - aiškino politologė.
Kaip skelbiama internete, Š.Natelašvilis 1992-1999 metais buvo Gruzijos parlamento narys. 1995 metais jis įkūrė Darbo partiją, kuri buvo opozicijoje tuometiniam Gruzijos vadovui Eduardui Ševardnadzei. Vis dėlto 2003-ųjų Rožių revoliucijos metu politikas palaikė E.Ševardnadzės vyriausybę ir buvo aršus M.Saakašvilio priešininkas.
2007-ųjų rudenį Š.Natelašvilis buvo apkaltintas šnipinėjimu ir valstybės perversmo organizavimu. Jo šalininkai tokius kaltinimus laikė politizuotais. Vėliau jie buvo panaikinti.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją. Vilnius taip pat palaiko šios Pietų Kaukazo valstybės teritorinį vientisumą jos ginče su Rusija dėl separatistinio Abchazijos regiono.
Vis dėlto, pasak Lietuvos užsienio politikos ekspertų, Lietuva Gruziją palaiko ne bet kokia kaina. Pasak jų, Vilnius remia politines Gruzijos jėgas turinčias aiškią orientaciją į Vakarus ir einančias demokratiniu keliu, tačiau, anot jų, Lietuva neleistų sau vien dėl šių dabartinių Gruzijos lyderių pastangų pro pirštus žiūrėti į autoritarizmo užuomazgas jų valdyme.
Jei M.Saakašvilis diskredituotų demokratinius Gruzijos siekius, jų nuomone, draugiškos Rytinės ES narės nusigręžtų nuo jo, o šiai šaliai tikriausiai tektų atsisveikinti su narystės NATO ir ES perspektyvomis.
Pastaruosius Gruzijos prezidento ir parlamento rinkimus, kuriuose M.Saakašvilis užsitikrino išlikimą valdžioje, tarptautiniai stebėtojai pripažino laisvais.
