Prieš keliolika metų bankai mokė lietuvius gyventi iš palūkanų. Ir išmokė. Bet tas mokslas nepigiai atsiėjo - tūkstančiai sukčiams bankininkams atidavė sąžiningai uždirbtus milijonus. Net eilėse stovėjo, kad sukčiai pinigus paimtų.
Prieš trejetą metų jau kiti bankininkai puolė mokyti lietuvius gyventi iš paskolų. Net ir bedarbiams siūlė imti paskolas, kurias jie iki mirties gal ir atiduos. Bedrbiai tų paskolų gal daug ir nepaėmė, tačiau verslininkai, valdininkai ir kiti turintieji bent šiek tiek nuolatinių pajamų užkibo ant bankų mestų kabliukų ir skolinosi, skolinosi. Kas statėsi butus, kas pirkosi namus, kas modernizavo įmones. Skolindamiesi turtą užstatė bankams.
Ir štai iš dangaus nusileido tų pačių bankininkų suorganizuota krizė. Piniginės ištuštėjo, skolų atiduoti nebėra iš ko. Daugumos skolininkų turtas perėjo į bankininkų kišenes. O dabar pažiūrėkime, kam priklauso tie lietuvių turtą sugrobę bankininkai? Skandinavams, rusams, vokiečiams... Galime teigti, kad Lietuvos kaip ir nėra.
