„Būsto paskolų palūkanos kol kas yra žemumose, bet palyginti pernai metų sausį su pernai metų gruodžiu, šioks toks pakylėjimas yra įvykęs. Žiūrint rinkos prognozę, penkerių metų perspektyvoje galime prognozuoti palūkanų didėjimą ir tai nebūtų nieko keisto – ekonomikos ciklas yra pakilime, todėl ilgalaikis palūkanų kilimas neturėtų stebinti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, pernai, palyginti su 2016 metais, bankų skolinimas gyventojams augo 9,2 proc. iki 8,8 mlrd. eurų, iš jų būsto paskolos sudarė apie 7 mlrd. eurų.
V.Vasiliausko teigimu, būsto paskolų augimą labiausiai lėmė ekonominio ciklo augimas, o ne rinkos koncentracija dėl DNB ir „Nordea“ bankų susijungimo.
„Ekonominis ciklas, skolinimo intensyvumas ir paklausa – tai pagrindiniai faktai, kurie lemia šiokį tokį palūkanų kreivės gyventojams padidėjimą. Nemanau, kad koncentracijos padidėjimas rinkoje yra pagrindinis faktorius“, – sakė centrinio banko vadovas.
Vis dėlto jis nesiryžo prognozuoti, kiek kils būsto palūkanos per šiuos metus.
„Žiūrint į ateitį prognozuojame palūkanų augimą, tikrai nepasakysiu, kokios galėtų būti palūkanos metų pabaigoje, nes tai apsprendžia rinka. Matome įvairių jurisdikcijų vyriausybės vertybinių popierių atšokimą, tai manau, kad po ilgo laikotarpio žemų palūkanų negalėtų būti siurprizas, kad jos galėtų pradėti judėti į viršų. Tai nereiškia, kad drastiškai keisis pinigų politika“, – teigė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinės būsto paskolų palūkanos pernai sausį siekė 1,96 proc., o metų pabaigoje ūgtelėjo iki 2,11 procento.
Bendras bankų paskolų portfelis pernai išaugo 3,2 proc. iki 18,6 mlrd. eurų. Centrinio banko vadovo teigimu, prognozuojama, kad bankų skolinimas šiemet augs apie 5 proc. iki 19,6 mlrd. eurų.
