Lenkijos diplomatas ragina nedelsti su elektros tilto ir naujos atominės elektrinės statybomis, nes tik Lietuvai gali pritrūkti energijos – latviai, estai ir lenkai jos turės pakankamai ir ateityje.
Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus patarėjas Janas Puchalskis ragina ilgai nedelsti su elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimu. Taip pat, jo teigimu, dėl didėjančių sąnaudų nevalia atidėlioti naujos atominės elektrinės (AE) statybos.
Visa tai turėtų būti daroma, kad Lietuva nepristigtų elektros energijos 2009 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę, rašo "Lietuvos žinios".
J.Puchalskis pažymi, jog spaudoje pasirodo pranešimų, kad Latvijos premjeras tariasi su Rusijos atstovais dėl galimybės Latvijoje statyti naują šiluminę elektrinę.
"Estai taip pat turi išeitį. Šią šalį ir Suomiją jungia elektros kabelis jūros dugnu. Kol kas estai nekalba apie ketinimus trauktis iš naujos atominės jėgainės statybų projekto. Kad tik neatsitiktų taip, jog prie jo po kurio laiko liks tik Lietuva ir Lenkija", - sakė J.Puchalskis.
Latvijai ir Estijai reiškiant nepasitenkinimą dėl Lietuvos sprendimo įstatyme numatyti, kiek naujosios atominės jėgainės akcijų teks kiekvienai šaliai, Lenkija į diskusijas nesikiša. Tačiau, mano J.Puchalskis, atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos atsiliepimus apie Lietuvos nustatytas sąlygas dėl naujos atominės elektrinės, būtų logiška manyti, kad ji ne viską padarė iki galo.
J.Puchalskis teigia, jog pakanka turimų 33 proc. įmonės akcijų, kad galėtum turėti sprendžiamąjį balsą. "Tuo tarpu numatyta, kad naujoje atominėje jėgainėje Lietuvai atiteks 34 proc. akcijų. Nuo Lietuvos priklauso, kokius santykius tarp partnerių ji sukurs", - teigė Lenkijos ambasados atstovas.
Anot diplomato, Lenkijai nėra ko nerimauti dėl galima elektros stygiaus. Jie šios energijos šaltinio turi pakankamai, dalį jo parduoda.
"Prisidėdami statant naują atominę jėgainę norime padėti Baltijos valstybėms prisijungti prie ES energetikos tinklo. Vienas žingsnis to link buvo Lenkijos sprendimas pirkti "Mažeikių naftą". Jei ne Lenkijos koncernas "PKN Orlen", Lietuva savo partneriu būtų turėjusi Rusiją arba Kazachstaną. Mums svarbu, kad Lietuva būtų tvirta partnerė, todėl padėsime prisijungti prie ES energetikos tinklo", - teigė jis.
Pasak jo, Lenkija į energetinius projektus įsitraukė žinodama, kad gali patirti ekonominę bei politinę riziką, mat Rusija ilgai prisimena nuoskaudas. Be to, kaip teigia J.Puchalskis, pasaulyje nėra tokios elektrinės, kuri kainuotų tiek, kiek ir buvo skaičiuota. Visada sąnaudos būna didesnės, negu manyta iš pradžių.
