Rūmų direktorius ir steigėjas Gediminas Citukas teigia, kad be chemikalų gaminamos lietuviškos trąšos gyvybiškai svarbios Indijai.
„Indijoje labai nualinta ir intensyviai naudojama žemė. Ji nuolat tręšiama pesticidais. Po 10-15 metų Indija negalės savęs išmaitinti, nes derlingumas mažėja. O šios trąšos atstato dirvožemio struktūrą (...). Bendrovės „Akustinės biotechnologijos“ gamybos technologiniame procese nepanaudojama jokia chemija“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Citukas.
Pasak jo, lietuviškos trąšos jau išbandytos Indijos Pandžabo valstijoje, vis dėlto platesnis bendradarbiavimas su Indija numatomas nebent po metų.
Delio žemės ūkio valdybos pirmininkas Brahmas Yadavas teigė, kad lietuviškos trąšos bus reikalingos ne tik produkcijai auginti, bet ir atkurti nualintą dirvožemį.
„Trąšos (iš Lietuvos – BNS) turėtų labai padėti vystyti Indijos ūkį, tai labai naudinga bus skurdžiai gyvenantiems žmonėms. (...) Naudojant jas numatomas derlingumo padidėjimas 40 proc., taip pat mažesnis vandens sunaudojimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo B. Yadavas.
Pasak G. Cituko, tikėtis didelių investicijų iš Indijos šiuo metu sunkoka, kita vertus, Lietuvoje trūksta sistemino požiūrio į šią didžiulę Azijos valstybę ir jos rinką.
„Tokio centralizuoto, sisteminio požiūrio į Indiją nėra, viskas daroma savarankiškai. Ir jeigu kiekvienas (verslininkas Lietuvoje – BNS) pavieniui darys, rezultatų nesitikėkite“, – sakė G. Citukas.
Indijos-Baltijos prekybos rūmai, jau turintys atstovybę Indijoje, joje įdarbins daugiau personalo.
„Nuo balandžio mėnesio Indijoje atidarome ofisą, kad galėtume kur kas greičiau, realiau, efektyviau išnaudoti informaciją, kuri sukaupta, ir padėti mūsų verslui integruotis į Indijos rinką. Planuojame atlikti komercijos atašė funkciją, komercijos pagrindais“, – kalbėjo G. Citukas.
Konferencijos dalyvių teigimu, pagrindinės kliūtys abiem šalims plėtoti verslo ryšius yra tolimi atstumai, skirtingas mentalitetas, klimatas, Indijos dydis ir vidaus įvairovė. Nors Indijos rinka milžiniška, joje esama įvairių administracinių kliūčių.
Indijos-Baltijos prekybos rūmai nurodo, kad Lietuva galėtų sudominti Indijos žmones ir maisto produktais, turizmu.
Šios viešosios įstaigos pateikiamais 2016 metų duomenimis, dvišalė Lietuvos ir Indijos prekybos apyvarta siekė 130,7 mln. eurų, o tiesioginės Indijos investicijos Lietuvoje tesiekė 1,11 mln. eurų.
