Dešiniojo centro koalicijos rengiamame antikrizinių priemonių plane Liberalų sąjūdžio atstovai siūlo, jog reformuojant mokesčių sistemą, gyventojai būtų skatinami papildomai draustis sveikatą ir prieštarauja atskiro sveikatos draudimo mokesčio įvedimui visiems mokesčių mokėtojams.
„Siūlome sudaryti finansines paskatas gyventojams papildomai draustis sveikatą, taip pritraukti į sveikatos sektorių pinigų iš žmonių“, – po centro dešinės koalicijos partnerių pasitarimo dėl antikrizinių priemonių plano pirmadienį teigė liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis.
Tuo tarpu konservatoriai siūlo įvesti atskirą sveikatos draudimo mokestį (maždaug 5 proc.), atskiriant jį nuo gyventojų pajamų mokestį, kurio dalis dabar patenka į privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
E. Masiulis reikalauja, kad valstybės pajamų ir išlaidų balansavimas nekristų ant gyventojų ir verslo pečių, todėl nesutinka, kad būtų suvienodinti gyventojų pajamų, pelno bei pridėtinės vertės mokesčių tarifai, kartu įvedant naująjį visiems privalomą sveikatos draudimo mokestį.
„Mokesčių suvienodinimas, jeigu tai reikš mokesčių padidėjimą, mums nepriimtinas“, – sakė E. Masiulis.
Anksčiau buvo skelbta, kad naujoji koalicija planuoja suvienodinti gyventojų, pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, nustatant 19-20 proc. tarifą. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 24 proc., pelno mokestis – 15 proc., pridėtinės vertės mokesčio tarifas – 18 procentų.
Liberalsąjūdiečiai teigia „labai atsargiai“ vertinantys ketinimus sulėtinti švietimo darbuotojų ir mokytojų atlyginimų augimą kitais metais.
Jų teigimu, kitais metais atlyginimus ketinama didinti 10 proc. punktų mažiau negu buvo įsipareigota.
Vyriausybė yra įsipareigojusi švietimo sistemos darbuotojams 2009 metais darbo užmokestį padidinti apie 30 procentų.
„Turi būti užtikrintas tas augimas, koks buvo numatytas – 32 proc., o ne 22 proc., kaip siūloma“, – BNS sakė E. Masiulis.
Jis taip pat siūlo taupyti penktadaliu mažinant verslą kontroliuojančių institucijų skaičių.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
