Žinomas žurnalistas Leonas Stepanauskas, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose tūkstantmečiui, sėdo į automobilį ir patraukė iš Berlyno Kvedlinburgo link.
Šios kelionės įspūdžiai netrukus pasirodys Vokietijoje gyvenančio L.Stepanausko kelionių eseistikos knyga "Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai ir/und Warum interessieren sich Litauer fur Qedlinburg", kurią leidžia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Šiandieniai šio maršruto vaizdai jo knygoje originaliai beletristiškai susieti su tokiais keliais, vaizdais, įvykiais ir asmenybėmis, kokie buvo prieš dešimtį šimtmečių. Lakoniškai, populiariai, patraukliai vaizduojama visa, ką svarbu žinoti apie šv. Brunoną ir Kvedlinburgą, apie ano bei šio meto sąšaukas. Pateikiama žinių apie praeities ir dabarties Kvedlinburgą (autorius dalyvauja naktinėje ekskursijoje istorinėmis vietomis), apie Brunono gimimo vietą Kverfurtą. Taip pat ir apie Drezdeno archyvą, kur saugomas vienintelis Kvedlinburgo analų nuorašas (autorius ten apsilanko, susipažįsta su jo saugotojais). Apie Halės miestą, kur XVIII amžiuje veikė lietuvių kalbos seminarai, vėliau - indoeuropeistikos katedra, įtvirtinusi lietuvių kalbos ryšio su sanskritu sampratą. L.Stepanausko kelionės maršrutas driekėsi klasikų J.W.Goethes, Novalio, F.G.Klopstocko gyventomis arba vaizduotomis vietomis. Knyga netiesiogiai pasiūlo kultūros istorija besidomintiems žmonėms nepaprastai įdomų pažintinės kelionės maršrutą.
Kartu iškyla senovinės asmenybės, susijusios su Kvedlinburgo analų laiku ir paskatomis. Otonų dinastijos atstovai, istorijos aprašų, taigi ir analų pirmtakė karalienė Matilda, pirmasis misionierius pagonių žemėse šventasis Adalbertas (Brunonui jis taps pavyzdžiu ir Brunono veikalo personažu), G.W.Leibnitzas, pirmasis suvokęs Kvedlinburgo analų vertę, istorikas P.Albinus (XVI a.), išsaugojęs vienintelį analų nuorašą, padarytą G.Fabricijaus ranka, ir t.t.
Bibliotekose, archyvuose, muziejuose L.Stepanauskas užmegzdavo asmeninių ryšių, kurie teikia jo pasakojimui šiuolaikiškos gyvybės ir jaukaus intymumo.
Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo metais skaitytojai gaus autentišką, dokumentais pagrįstą, lakonišką pasakojimą apie tai, kas įvyko prieš tūkstantį metų ir kaip tai atsiliepia dabar. Baigiamasis knygos skyrius parašytas vokiečių kalba - tai autoriaus speciali, kitokia pasakojimo versija, pavadinta "Kodėl lietuviai domisi Kvedlinburgu".
Ši knyga - svarbios informacijos telkinys, kuriam rasta lakoniška ir intriguojanti literatūrinė forma. Ji domins skaitytojus Lietuvoje ir suteiks reikiamų žinių turistams. Knyga pradedama prof. Edvardo Gudavičiaus įvadu. Iliustruota nuotraukomis.
