Anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso (BK) 45 straipsnis prieštaravo Konstitucijai ta apimtimi, kuria buvo suvaržyta teismo teisė skirti švelnesnę kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmę už stambaus masto kontrabandą atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nenurodytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Šiuo požiūriu minėtas BK straipsnis prieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, užtikrinančiai asmens teisę į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nešališkame teisme bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau pati savaime minimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatyta senojo BK 312 straipsnio 3 dalyje, Konstitucijai neprieštaravo.
Tokį nutarimą antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs senosios redakcijos BK normas, kurių griežtumas neleido skirti švelnesnės kaip 5 metai įkalinimo bausmės nedeklaruotą uždarbį per Lietuvos sieną vežusiam Latvijos dviratininkui Jurijui Silovui. Latvijos pilietis J. Silovas Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste buvo sulaikytas 2001 metų spalio 8 dieną už tai, kad kirsdamas sieną nedeklaravo įvairios valiutos, kurios bendra vertė - apie 262 tūkst. litų.
2002 metų balandžio 11 dienos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu sportininkas už didelio masto kontrabandą buvo nuteistas kalėti 5 metus ir daugiau kaip 3 mėnesius praleido Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Jo skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas praėjusių metų birželio 27 dieną J. Silovą paleido už 20 tūkst. litų užstatą. Dėl BK normų atitikimo Konstitucijai kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Abejones dėl tų pačių senojo BK straipsnių savo kreipimesi išreiškė ir Panevėžio apygardos teismas. Čia laukiant KT nutarimo sustabdyta Laimo Jackevičiaus baudžiamoji byla. Nors teisiamasis savo kaltę pripažįsta ir išlaiko du mažamečius vaikus, pagal senojo BK reikalavimus už didelio masto kontrabandą teismas jam negalėjo skirti švelnesnės kaip 5 metai laisvės atėmimo bausmės.
Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, ginčijama senojo BK 45 straipsnio 4 dalis (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalis (1998 m. vasario 3 d. redakcija), kurioje numatyta minimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nebegalioja. Rengdami nuosprendžius, teismai perkvalifikuoja kaltinimus pagal naujojo kodekso normas. Pagal dabar galiojantį BK už kontrabandą stambiu mastu minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai, tačiau teismui leidžiama esant būtinybei skirti ir švelnesnę bausmę.
Tačiau J. Silovo ir L. Jackevičiaus bylos bus nagrinėjamos tik sulaukus Konstitucinio Teismo nutarimo. Kaip buvo pabrėžta Konstitucinio Teismo posėdyje, šis teismas turi pareigą išnagrinėti ginčijamą teisės normą, jeigu dėl jos kreipėsi bylą nagrinėjantis teismas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtinti prigimtinio teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas konstitucinius įgaliojimus nustatyti bausmes už nusikalstamas veikas ir šių bausmių dydžius, turi pareigą nustatyti bausmių už nusikalstamas veikas aukštutines ribas, taip pat gali nustatyti bausmių žemutines ribas. Už kontrabandą stambiu mastu buvo nustatyta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tai griežta bausmė.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme tam tikras veikas įvardydamas kaip nusikalstamas ir nustatydamas bausmes už jas bei šių bausmių žemutinę ribą, turi įgaliojimus nustatyti ir pagrindus, kuriems esant gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis - švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą teismas privalo taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai.
Kaip pabrėžiama Konstitucinio Teismo nutarime, ginčytame BK 45 straipsnyje buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, spręsdamas bausmės už kontrabandą stambiu mastu skyrimo klausimą, negalėjo asmeniui paskirti švelnesnės negu numatyta Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 3 dalyje bausmės net ir tuo atveju, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tokios bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas.
Nors įstatymų leidėjas kontrabandą stambiu mastu priskyrė prie sunkių nusikaltimų, tačiau kiekvienu konkrečiu šio nusikaltimo padarymo atveju gali būti ir tokių Baudžiamojo kodekso 45 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, kurioms esant minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė būtų akivaizdžiai per griežta ir, jeigu būtų paskirta, nebūtų teisinga.
Su Konstitucinio Teismo nutarimo tekstu galima susipažinti Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje: http://www.lrkt.lt.
ELTA
