Ankstesnė patirtis rodo, kad laikas nuo laiko Latvijos istorikams būdavo leidžiama naudotis Rusijos archyvais, tačiau tai buvo daroma labai selektyviai ir šie istorikai negalėdavo savo istoriniams tyrimams naudotis viskuo, kuo norėdavo, paaiškino ambasadorius.
Yra daug dalykų, kuriuose Latvija norėtų pasistūmėti į priekį, pavyzdžiui, atgauti prieš karą Latvijoje filmuotų filmų originalus. Latvija yra išreiškusi norą atgauti šiuos istorinio ir kultūrinio palikimo objektus, tačiau, pasak M.Riekstinio, kažkoks Rusijoje galiojantis įstatymas to neleidžia.
„Aš vyksiu į Maskvą ir ten pasikalbėsiu apie šį reikalą. Tikiuosi, kad tai bus įmanoma ir Rusija galės parodyti teigiamą gestą Latvijai kitais metais jos minimo šimtmečio proga. Tai būtų nuostabu“, – sakė diplomatas.
M.Riekstinis taip pat sakė, kad būtų svarbu atnaujinti Latvijos ir Rusijos istorikų komisiją, ir pridūrė, jog šis klausimas buvo iškeltas prieš dešimtmetį pokalbyje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, tačiau jis atsakymo nepateikė.
Pasak diplomato, taip pat svarbu pabandyti susitarti dėl bendro jei ne visų, tai bent jau kai kurių istorinių klausimų vertinimo. Latvijos ir Rusijos istorijos yra labai sudėtingos, sakė M.Riekstinis, pasak kurio, Latvijos istorijoje taip pat yra puslapių, kuriuos ne kiekvienas latvis nori skaityti. Praeities klaidų pripažinimas rodo tautos brandą, pridūrė jis.
„Vykdamas į Rusiją aš, žinoma, suvokiu tą istorinę naštą, kurios mes negalime ignoruoti arba užmiršti. Rusija yra mūsų kaimynė, todėl nepaisant sudėtingos mūsų ir šios šalies istorijos, yra daug dalykų kuriuose šios dvi šalys pajudėjo į priekį“, – pridūrė jis.
Buvęs Latvijos ambasadorius prie NATO taip pat išreiškė apgailestavimą, kad labai daug Rusijos gyventojų yra susiformavę neigiamą nuomonę apie Latviją. Jis sakė norintis pakeisti stereotipinį rusų požiūrį į Latviją, pavyzdžiui, kodėl ši šalis stiprina savo saugumą, kodėl Baltijos valstybės priklauso NATO, ir paaiškinti, kad tai nekelia jokios grėsmės Rusijai, kaip tai dažnai pateikiama Rusijos žiniasklaidoje.
„Tiems stereotipams, kuriuos Rusijos gyventojai susikuria apie Latviją, įtakos turi tos šalies informacinė erdvė. Aš nežinau, ar įmanoma tai pakeisti vos per keletą metų. Jeigu Rusijos jėgos struktūros pačios nebandys keisti šių stereotipų apie Latviją, tai bus labai sunki užduotis. Manau, kad valdžios pareigūnai turi žymiai didesnę įtaką viešajai nuomonei Rusijoje nei Latvijoje, Vokietijoje ar bet kur kitur Vakarų Europoje“, – sakė ambasadorius.
Jis taip pat užsiminė, kad pastaruoju metu daug kalbama apie hibridines grėsmes, todėl Latvija privalo stiprinti savo pajėgumus tokioms grėsmėms atremti ir užsitikrinti tam visuomenės paramą.
„Niekas kitas už mus to nepadarys – nei mūsų partneriai Europoje, nei Jungtinėse Valstijose. Tai yra mūsų politikams iškelta užduotis“, – pridūrė jis.
