Sigitas STASAITIS
Suskaičiavus praėjusių metų rezultatus, aptiktas bent vienas džiuginantis dalykas - pirmą kartą po daugelio metų yra sumažėję žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo avarijose. Tačiau vos paskelbus šią gerą naujieną tyliai pranešta, kad valdininkai į kovą su pažeidėjais keliuose telkia kunigus - netrukus nuodėmingi vairuotojai bus auklėjami net bažnyčiose.
Išanalizavus skaičius aiškėja, jog dar anksti skelbti pergalę prieš girtus ar nedrausmingus vairuotojus, dviratininkus, pėsčiuosius. Bekovodami su nelaimėmis keliuose, pasiekėme net keletą Europos Sąjungos antirekordų. Lietuvoje ne tik pavojingiausia vairuoti, bet ir daugiausiai išgeriama alkoholio, daugiausia savižudybių, daugiausia žmogžudysčių ir alkoholio įtakotų nelaimių bei ligų.
Troškome būti motorizuoti
Nors, pasak rašytojų, geriausia žmonijos dalis - pėstieji, Lietuvoje nuo pat 1919-ųjų, kai atsirado pirmieji motociklai bei automobiliai, beveik visi troško tapti automobilistais ar motociklininkais.
Sovietmečiu buvome labiausiai lengvaisiais automobiliais apsirūpinusi Sovietų Sąjungos respublika. Vadinamojo socializmo klestėjimo metais, prie Brežnevo, tūkstančiui statistinių sovietinės Lietuvos piliečių teko apie 100 lengvųjų automobilių (1982 m - 85; 1990 m. - 130). Paprasčiau sakant, nuosavą "Moskvičių" arba "Žigulį" turėjo kas trečia ar ketvirta šeima.
Tai daug ar mažai? Lyginant su didesne už visą Europą Jakutija - daug. Bet šioje Sibiro respublikoje beveik nebuvo asfaltuotų kelių, todėl žmonėms nereikėjo ir nuosavų automobilių. O palyginti su Vakarų Europa, atrodėme juokingai.
Tad vos tik 1990-aisiais Lietuvoje buvo paskelbta nepriklausomybė, pirmas dalykas, kuo tautiečiai puolė apsirūpinti pro atsvėrusias sienas - tai nuosavi lengvieji automobiliai. Gyvenimo lygis daugumai mūsų žmonių neleido, o ir iki šiol neleidžia džiaugtis naujomis mašinomis, tad suklestėjo prekyba pavažinėtais automobiliais.
2001-aisiais Lietuvoje užregistruotų lengvųjų automobilių skaičius pervirto per milijoną ir toliau didėjo iki 2006-ųjų, kol pagaliau rinka prisisotino. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie pusantro milijono lengvųjų mašinų - taigi jas turi daugiau nei pusė šeimų.
Visos pastangos - bevaisės
Bet galima į skaičius pažvelgti ir kitaip. Toje pusantro milijono mašinų jūroje tik gal 15-20% automobilių naujesni nei 5 metų. Vidutinis vidutinio lietuvio automobilio amžius - 13-16 metų. Pasiturinčiose Europos šalyse tokios senienos jau nelaikomos naudotis tinkamomis transporto priemonėmis.
Po 1990-ųjų nepriklausomoje Lietuvoje daugėjo ne tik mašinų. Sparčiai gausėjo ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų keliuose. 2007-aisiais buvome nusiritę iki to, kad vidutiniškai kasdien avarijose žūdavo po 1-2 žmones, o sužeidžiama būdavo iki 20 piliečių!
Tokios tendencijos neliko nepastebėtos Europos Sąjungoje. Prieš kelerius metus gavę pylos, mūsų valdininkai Europai pažadėjo iki 2010-ųjų metų avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių sumažinti per pusę. Neįvykdžius pažado Lietuvai pagrasinta sankcijomis - baudomis iš... visų mūsų kišenės.
Ir valdininkai ėmėsi daryti tvarką - susirinkę į komisijas svarstyti, kaip kovoti su avaringumu. Pirmiausia buvo padidintos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ir lyg pasityčiojant žuvusiųjų bei sužeistų skaičius šoktelėjo... Tada buvo įvesti sugriežtinti reikalavimai transporto priemonėms, liepta segtis saugos diržus, įrengti sėdynes vaikams, dar kartą iki padidintos baudos, atlikti įvairūs sociologiniai tyrimai, bet avaringumas vėl šoktelėjo. Tada buvo sumažintas leistinas greitis miestuose nuo 60 iki 50 km/valandą - žuvusiųjų vis daugėjo. Vairuotojams liepta pusę metų, o paskui - ir visus metus važinėti įjungus artimas šviesas - avarijų vėl daugėjo.
Į pagalbą - net bažnyčia
Nebežinodami, ko griebtis, valdininkai pernai paskelbė drakonišką įstatymą - pradėta atiminėti girtų avarijas padariusių vairuotojų automobilius. Ir pagaliau!
"Pernykščiai metai tapo persilaužimo "karo keliuose" metais, - ne be pasididžiavimo buvo paskelbta prieš kelias dienas. - Lietuvos keliuose pernai žuvo tik 498 žmonės, o metų metais prieš tai - maždaug po 700. Ir sužeista pernai tik 6000 - anksčiau būdavo sužalojama po 7000-8000".
Tačiau iškart po tokios naujienos pranešta, jog Susisiekimo ministerijos vadovai, susutikę su Katalikų bažnyčios hierarchais, susitarė, jog per mišias kunigai ir policininkai (!) ragins nevairuoti išgėrus, nelakstyti mašinomis, dviratininkams bei pėstiesiems - dėvėti ryškias liemenes, segėti atšvaitus. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pridūrė, jog Lietuvos vyskupų konferencija paskyrė ir vyriausiąjį kapelioną, ir kapelionus vyskupijose, kurie bendradarbiaus su policija dėl saugaus eismo. "Kunigai savo parapijose turbūt geriausiai žino, kas piktnaudžiauja alkoholiu, kas vairuoja išgėręs, todėl galėtų dirbti prevencinį darbą", - pareiškė naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, turintis vilčių, jog kunigai be sielovados vykdys ir policijos prevencinį darbą.
Pribloškiantys gėrimo mastai
Bet palaukit, ponai - kažkas ne taip... Jei didelis avaringumas pagaliau įveiktas, pasiektas lūžis vairuojančių tautiečių sąmonėje, kam valdininkams prireikė šauktis vyskupų bei kunigų pagalbos? Žinovai tikina, kad iš tikro padėtis gerokai blogesnė, nei piešia valdininkai bei jų tarnai - suinteresuoti statistikai.
"Būna melas, akiplėšiškas melas ir... statistika", - tikino vienas iš JAV prezidentų. Statistika - iš tikro įteisintas melas. Skaičiais galima manipuliuoti naudinga linkme. Pavyzdžiui, statistiškai galima įrodyti, jog Lietuvos parlamento narys uždirba ir labai daug, ir labai mažai! Seimūnų algos, lyginant su šalies dirbančiųjų vidurkiu, yra nepadoriai milžiniškos. Tačiau jos juokingai mažos, jei lyginsime su, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos parlamentarų pajamomis.
Tad net ir sumažėjus eismo aukų skaičiui, tik kitaip skaičiuojant, Lietuva tebelieka Europos Sąjungos "lyderė" pagal žūčių skaičių keliuose. Ir ne šiaip "lyderė", bet absoliuti "čempionė" - šalis, kuri smarkiai atsiplėšusi nuo šalių, esančių antroje ir trečioje vietoje.
Tačiau bėda ne tik dėl pavojingo eismo. Lietuva - jau Europos lyderė ir pagal oficialiai suvartojamo alkoholio kiekį. Pasak oficialios statistikos, kiekvienas šalies pilietis per metus išsiurbia 11-12 litrų gryno alkoholio. Bet lakamas ne grynas spiritas, o silpnesni gėrimai - degtinė, alus, vynas. Be to, mažamečiai, nukaršėliai ir ligoniai visai negeria, tai išeina, jog kiekvienas lietuvis vyras kiekvieną savaitę ištuština po du butelius degtinės. O kiekviena moteris -po butelį. Bet tai tik skaičiuojant fabrikuose pagamintus ir parduotuvėse parduotus svaigalus. O kur dar į apskaitą nepakliūvančios upės kontrabandinio alkoholio, naminės degtinės bei nelegaliai išvirto naminio alaus?
Laikas parodys, kur tiesa
Toks lakimas, žinoma, negali neturėti pasekmių. Europos Sąjungoje pirmaujame pagal visas bėdas, susijusias su alkoholiu. Taigi esame pirmi pagal alkoholio sukeltų mirtinų ligų bei alkoholio nulemtų mirčių skaičių. Tad paskaičiuokime, kaip alkoholis naikina tautą.
Net ir sumažėjus avarijų skaičiui, statistiškai kasdien keliuose ir toliau žūsta po 1-2 žmones, o 15 lieka sužeista. Be to, kasdien nusižudo po 2-3 mūsų tautiečius. Ne paslaptis - beveik visi savižudžiai būna išgėrę arba (ir) prieš mirtį ilgai girtavę. Negana to, maždaug 500 neblaivių tautiečių kasmet žūsta per nelaimingus atsitikimus, antra tiek nusinuodija alkoholio surogatais. Ir tai ne viskas. Anot Jungtinių Tautų tyrimo, Lietuva Europoje pirmauja ir pagal žmogžudysčių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų - per metus nužudoma apie pustrečio šimto. Ir kam pasiteisinsi, kad 80-90% žmogžudysčių - buitinės, tai tik kruvini girtųjų kivirčai.
Vilties suteikė vienas įdomus sutapimas. Degtinės gamintojai bei aludariai ėmė skųstis, kad dėl įsisiūbuojančios krizės ir sumažėjusių pajamų pernai žmonės pirko mažiau svaigalų. Aišku, mažiau ir girtavo. Gal čia šuo pakastas, gal dėl to keliuose aukų sumažėjo? Ne tik mažiau žuvusiųjų. Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės nelaimių įvyko net 38% mažiau ir žuvo trečdaliu mažiau žmonių nei 2007 metais.
Gal tai tik sutapimas, tačiau medikai ir policininkai prisimena, kad panašios tendencijos buvo pastebėtos 1985 metais tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui M. Gorbačiovui pradėjus pustrečių metų trukusią antialkoholinę kampaniją. Pasak Seimo nario Egidijaus Klumbio, jos metu Lietuvoje buvo sumažėję avarijų, savižudybių, žmogžudysčių, depresijų ir net sergančiųjų kepenų ciroze. Laikas parodys, kur tiesa.