Iš tikrųjų, pagalvojus, kokiomis sumomis disponuoja Vilniaus "elitas", t.y. krautuvininkai, dujotekanininkai, "Leo" riebaluoti katinai, vaidinantys liūtus, nesunkiai suvoktume, kad buvusios dėstytojos versliukas, kiek įkainoti pažymį nesimokiusiam, - labai jau menkas. Tačiau laimei dar liko Lietuvoje viena institucija, kurioje purvo mažiau, nei kitur. Tai universitetai. Universitetas vis dėlto turi likti mokslo šventove. Jame dar yra mokslininkų, visą gyvenimą dirbančių savo tautai už menką atlyginimą, bet niekada nepaėmusių nė cento, jiems nepriklausančių, ir studentų, dar tikinčių tokiais idealistais - savo vadovais. Pabrėžiu: dar yra, kol visiškai prisidirbusi politikierių gauja jo "nereformavo", t.y. neapmokestino viso jaunimo, net nesiteikdama paaiškinti, kaip tomis įmokomis disponuos, nes jokios tikrų reformų strategijos nėra nė kvapo. Ar įsivaizduojate, kiek atsirastų tokių J.S., kai prasidėtų "krepšelių" dalybos, jų išsaugojimo "apmokėjimas"? Kaip sakoma, neatsižadėk lazdos, tarbos (krepšelio) ir turmos (kalėjimo). Na, o minėtos istorijos veikėja gal ir ne visai teisi, sakydama, kad suklydo pirmą kartą. Gal nebuvo pirmas toks atvejis? Bet gal ir kiti, kurių dar neneutvėrė, bent kurį laiką susilaikys nuo pagundos.

Jo, su tais tinginiais gali taip būti, nei mokosi, nei sąžiningai nusideda :) Nepatikimi tie negabieji... O dėstytojai tai jau sarmata... Dėl kelių litų... Spėju, kad ne pirmas kartas, įdomu būtų kreiptis į galimus kyšininkus, ar niekas dar nedavė? Vėl spėju - atsirastų, tik reiktų žiniarasčius pakratyti, tie, kur blogesni, gal išsigalvoję, bet liudytų, kad davė. Tada dėstytojai galima būtų prikergti teismo apgaudinėtojos etiketę... Tie ekonomistai... Fe...