Remigijus RAINYS
Kai Trakų rajono apylinkės teismas leido suimti plėšikavimu bei grasinimu nužudyti įtariamą Nikolajų Beloborodovą (57 m.), lengviau atsiduso visi Kudrionių kaimo gyventojai. Nors šiame Kudrionių girios pakraštyje esančiame kaimelyje gyvena tik 20 žmonių, tarp jų nėra nei vieno, kuris nebūtų nukentėjęs nuo šio ne kartą teisto atėjūno.
Kadaise Trakuose gyvenęs vyriškis į šį kaimelį atsibastė, kai prarado savivaldybės jam skirtą socialinį būstą. Pastarasis N. Beloborodovui buvo skirtas sugrįžus iš pataisos namų, atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę už brolio nužudymą. Į laisvę N. Beloborodovas buvo išleistas bent porą metelių anksčiau, tačiau galimybės pradėti naują gyvenimą nelaikė vertybe.
Lankydamasis pas Kudrionyse gyvenančius giminaičius, N. Beloborodovas nusižiūrėjo vietinę našlę Valentiną Savickienę ir po kurio laiko persikraustė gyventi pas ją. Tačiau "medaus mėnuo" užtruko neilgai, nes girtauti linkęs sugyventinis ne tik vertė Valentiną ieškoti jam svaigalų, bet ir mušdavo ją už mažiausią nepaklusnumą. Nikolajus nešė iš namų ir keitė į svaigalus beteise verge paverstos moteriškės daiktus, kol ši pagaliaus pasiskundė savo vaikams. Tačiau ir vaikai nerado geresnio būdo sutramdyti įžūliam smurtautojui, nei pasiimti motiną gyventi pas save.
Netekęs šiltos pastogės veltėdis atidrožė į Zinaidos Borovikovos sodybą ir savavališkai įsitaisė virš kieme iškasto rūsio įrengtoje pašiūrėje. Prisitempęs čia visokių skudurų, N. Beloborodovas pašiūrėje įsitaisė savotišką būstinę, iš kurios protarpiais rengdavo savo išpuolius. Kur tik pasisukdavo, ten kaimynai skaičiuodavo nuostolius.
Jis gvelbė daugiausiai nedidelės vertės į akis jam pakliuvusius daiktus ir maisto produktus, kuriuos keisdavo į svaigalus. Štai užsukęs pas Jurgį Kozlovą pasiskolinti degtukų, jis slapčia išsinešė ir ant stalo gulėjusį kavos pakelį. Kitą vakarą nenaudėlis į maišą susikrovė Jurgio žmonos Lenos augintus kačiukus ir sugebėjo juos kaime išmanyti į alaus "bambalį".
Į Elenos Šarapovos namus N. Beloborodovas įsibrovė, vos tik trumpam iš namų išėjo jos sūnus Anatolijus. Elena, manydama, kad tai sugrįžo Anatolijus, pati įsileido plėšiką, o tas nesivaržydamas stvėrė ant stalo gulėjusį mėsos gabalą ir išėjo. Kai kaime pradėjo dingti vištos, Anatolijus kieme užtvėrė joms diendaržį tik todėl, kad dedeklės nepakliūtų N. Beloborodovui į akis.
Nikolajus bandė įsibrauti ir į Christinos Ustinovos namus, kai ši trumpam išėjo į atvažiavusią autoparduotuvę, tačiau nesugebėjo išlaužti spynos. Kai sugrįžusi moteris sugėdijo mėginusį įsilaužti "kaimyną", šis pagrasino, jog padegs jos trobesius.
Nikolajus ir kitiems kaimo gyventojams ne kartą grasino juos padegsiąs ar pakarsiąs, tad kudrioniškiai net kelis kartus skundėsi policijai. Trakų komisariato pareigūnai bent porą kartų buvo išsivežę įtariamąjį rimtam pokalbiui, tačiau po kelių valandų Nikolajus sugrįždavo į namus ir siautėdavo toliau. Vyriškai "pasišnekėti" su tėvų skriaudiku ne kartą bandė kitur gyvenantys Kudrionių gyventojų vaikai ar žentai, tačiau N. Beloborodovas įsigudrino, išgirdęs atburzgiantį automobilį, kažkur pasislėpti - išlįsdavo tik lankytojams išvažiavus.
Sako, net lapė savo kieme vištų nepjauna, tačiau Nikolajus neiškentė neįsibrovęs ir į Z. Borovikovos namus. Ji kas vakarą lauko duris užsikabindavo kabliu, tačiau neblaivus vyriškis tą vakarą jį nesunkiai išplėšė. Įsiveržęs į kambarį, kur naktiniais baltiniais tevilkėjusi moteris gulėdama lovoje žiūrėjo televizorių, N. Beloborodovas grasino ją pakarti ir mosavo metaline grandine, ką tik nugvelbta Ch. Ustinovos kieme. Baimindamasi, kad užpuolikas gali tikrai įvykdyti savo grasinimus, iš lovos pašokusi Z. Borovikova ėmė klausinėti, ar jis ne alkanas, pasiūlė pavakarieniauti. N. Beloborodovas nesibrangindamas sušveitė Zinaidos dukros atvežtą vištieną su makaronais ir pareikalavo duoti jam pinigų. Nors moteris tikino, kad pinigų ji tikrai neturi, plėšikas norėjo tuo įsitikinti pats. Pamatęs, jog šeimininkės piniginė tikrai tuščia, jis dar žvilgtelėjo į šaldytuvą, iš spintelės pasiėmė 4 cigarečių pakelius, atidarytą aliejaus butelį ir nepilną cukraus pakelį. Galop pasiglemžė telefoną "Nokia" ir, prigrasinęs niekam nesiskųsti, išėjo, tik dar pažadėjo kiek vėliau sugrįžti. Tačiau Z. Borovikova nelaukė - užuolankomis nubėgo pas telefoną turinčią kaimynę.
Šį kartą pareigūnai neapsiribojo pokalbiu su neblaiviu (2,13 promilės alkoholio) įtariamuoju, o sulaikė jį. Suskaičiuota, kad Z. Borovikovos patirtas nuostolis - 300 litų. N. Beloborodovui pateiktas ir įtarimas grasinimu nužudyti, tad jam vėl gresia įkalinimo bausmė.
Kol kas įtariamasis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nes Trakuose, kaip ir daugelyje šalies rajonų, areštinė panaikinta. Taigi ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams tenka nuolat siuntinėti tarnybinį automobilį į Vilnių, kad šis ir kiti sulaikytieji būtų laiku pristatyti į apklausas ar į teismą. Nors vidaus reikalų ministras teigia, kad areštinių skaičiaus sumažinimas padeda taupyti, tačiau kartu sumažinti ir benzino limitai, todėl vis mažesnė tikimybė, jog policijos pareigūnai laiku pasieks kitos nelaimės vietą.
