Šiemet daugiausia kino kritikų Pamelos Pianezzos (Prancūzija), Paolo Bertolin (Italija), Giovanni Ottone (Italija), Laurence Noyce (Didžioji Britanija), Carmen Grey (Didžioji Britanija) ir Stas Tyrkin (Rusija) balsų surinko „Beprotiška meilė“, „Burgundijos kunigaikštis“, „Liuciferis“, „Meilė yra keista“, „Pilietis Edwardas Snowdenas“, „Teismas“, „Timbuktu“ bei dar aštuoni, žemiau pranešime apžvelgti filmai. Juose išvysime tokias didžiojo ekrano įžymybes kaip Viggo Mortensenas („Žiedų valdovas“), John Lithgow („Tarp žvaigždžių“) ar Alfred Molina („Frida“).
Išskirtiniai vizualiniai sprendimai
Belgų režisieriaus Gusto Van den Berghe juostos „Liuciferis“ („Lucifer“) pagrindinis personažas – puolęs angelas Liuciferis, kuris keliaudamas iš Dangaus į Pragarą sustoja Žemėje tik tam, kad prikrėstų neįtikėtinų šunybių. Režisierius drauge su operatoriumi Hansu Bruchu sukūrė unikalią filmavimo sistemą. Beveik visi įvykiai, išskyrus statiškos kameros fiksuojamą finalą, sutelpa į apskritimą. Būtent tokią vaizdo formą išvys žiūrovai ekrane. „Liuciferis“ nufilmuotas nuo skubančios civilizacijos pasislėpusiame Meksikos kaimelyje. Filmo režisierius – vienas iš 20-ojo „Kino pavasario“ svečių.
„Žiedų valdovo“ žvaigždė Viggo Mortensenas juostoje „Chaucha“ („Jauja“) vaidina kapitoną Gunarą Dineseną, kuris atvyksta į 1882-ųjų Argentiną inžineriniams darbams. Kartu atsiveža ir gražuolę penkiolikmetę dukterį, kuri netrukus pabėga su kareiviu, o susirūpinęs tėvas leidžiasi jos ieškoti. Argentinietis Lisandras Alonso filme prikelia legendą apie Chauchą – mitologinį pertekliaus ir laimės kraštą. Nuolat eksperimentuojantis režisierius įrėmino šią mistinę dramą vintažiniame 4:3 vaizdo formate, kurį naudojo senamadiški televizoriai. 2014 m. Kanų festivalis jo pastangas įvertino FIPRESCI kino kritikų asociacijos prizu.
Nepatogi tikrovė
Debiutuojantis režisierius Chaitanya Tamhane’as filme „Teismas“ („Court“) šniukštinėja po Indijos teisinės sistemos užkulisius. Skaudžiai reali juosta pasakoja apie nusižudžiusį vyrą ir jo mirties priežastimi netikėtai tapusius gatvės muzikanto dainos žodžius. Metus laiko režisierius rinko medžiagą, kad parodytų, kas vyksta ne tik teismo proceso metu, bet ir kai teisėjai po darbo nusimeta mantijas. „Teismas“ nugalėjo 2014 m. Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Horizontai“ ir gavo prestižinį apdovanojimą kaip geriausias debiutas.
Nepatogią temą nagrinėja taip pat Venecijoje apdovanota turkų brendimo drama „Sivas“, kuriai atiteko žiuri prizu. Joje vienuolikmečio berniuko akimis pasakojama apie nelegalias šunų kautynes Turkijoje. Šiuo filmu ypatingai pasipiktino gyvūnų teises ginančios organizacijos, kurios net neišklausė režisieriaus pasiaiškinimo, kad filmavimo metu greta visuomet būdavo veterinarai.
„Gyvenam kaip kiaulės“ – atsidūstama dramoje „Kvailys“ („The Fool“). Greitai sugriūsiančiame daugiaaukštyje telpa aštuoni šimtai žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Tą supranta santechniko asistentas Dima Nikitinas (geriausias 2014 m. Lokarno kino festivalio aktorius Artiomas Bystrovas), pasiruošęs išgelbėti būrį alkoholikų, banditėlių ir bedarbių, kurie nė kiek nerūpi vietinei valdžiai. Režisieriaus Jurijaus Bykovo drama – gurkšnis nepagrąžintos Rusijos tikrovės.
„Kino pavasario“ organizatoriai džiaugiasi galėdami Lietuvos žiūrovams parodyti ir gimtajame Vietname uždraustą skandalingą erotinę dramą „Apvaisintojas“ („The Inseminator“). Ją sukūrė nepriklausoma Vietnamo kino režisierė Kim Quy Bui. Juostos nebeleista rodyti ir net apie ją rašyti be oficialaus paaiškinimo. Jos siužetas leidžia suprasti, kodėl šalies vadovybei „Apvaisintojas“ nepatiko. Filmas pasakoja apie senstantį tėvą, kuris taip nori, jog psichinę negalią turintis sūnus pratęstų giminę, kad net ryžtasi prašyti dukters pasiaukoti dėl brolio ir šeimos.
Dokumentiniame režisieriaus Lavo Diazo filme „Audros vaikai“ („Storm Children – Book One“) pasakojama apie po siaubingos audros Filipinų pakrantės mieste įsivyravusį apokaliptinį chaosą. Krovininiai laivai išmesti iš jūros guli šalia namų liekanų bei tragiškai žuvusių žmonių kūnų. Visame šitame chaose būrys vaikų bando kurti savą pasaulį. Režisierių charakterizuojantis kinematografiškas parašas – ilgi ir hipnotizuojantys kadrai – matomi ir šiame nespalvotame dokumentiniame filme.
Lemtingos kelionės
Kokios smagios būna netikėtos kelionės primins režisierius Zhangas Lu. Jo filmo „Kiongdžiu“ („Gyeongju“) pagrindinis veikėjas – profesorius iš Pekino, keliauja į nuostabaus grožio miestą Pietų Korėjoje, kad įsimylėtų ir miestą, ir jame gyvenančią našlę.
Svarbios kelionės dramoje „Svetingumas“ („Xenia“) imasi šešiolikmetis homoseksualus vaikinas Denis: mirus motinai, albanės ir graiko sūnus iš Kretos vyksta į Atėnus, kad surastų niekad nematytą aštuoniolikmetį brolį Odisėją ir kartu su juo imtųsi tėvo paieškų. Juostoje, kurioje pinasi drama ir juokas, režisierius Panoxas Koutrasas klausia, kas yra šeima, tolerancija ir... graikiškasis svetingumas.
Meilė ir kitos aistros
Režisierius Ira Sachsas teigia: „Meilė yra keista“ („Love Is Strange“). Jaukioje juostoje, pasakojančioje apie pagyvenusių vyrų santuokos išbandymą – puikūs Johno Lithgow („Tarp žvaigždžių“) ir Alfredo Molina'os („Frida“) vaidmenys. Dramą „Meilė yra keista“ prancūzų žurnalas „Cahiers du cinema“ įtraukė į 2014 m. geriausių filmų dešimtuką.
Erotiškas, intriguojantis Peterio Stricklando darbas „Burgundijos kunigaikštis“ („The Duke of Burgundy“) – apie dviejų moterų sekso žaidimus, konferenciją retų drugelių klausimu ir kvepalus. Siurrealus, melodramiškas filmas kuria aliuzijas į Tinto Brasso, Luiso Bunuelio ir Ingmaro Bergmano kūrybą.
„15 pasaulio kraštų“ (15 Corners of the World) – Zuzannos Solakiewicz juosta apie elektroninės muzikos prosenelį, 82 metų kompozitorių Eugeniuszą Rudniką, kuris ir būdamas garbingo amžiaus dievina muziką ir vis dar kuria ją magnetofono pagalba.
Apie filmus „Beprotiška meilė“ („Amour Fou“) ir „Timbuktu“ šiame vaizdo siužete pasakoja teatro ir kino kritikas Ignas Jonynas:
Apie filmą „Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“) šiame vaizdo siužete pasakoja dokumentinio kino režisierė Giedrė Žickytė:
