Vieni komas išgyvenę žmonės pasakojo, jog jų patirtis primena sapną, bet baisiausia, kad pabudus visko teko mokytis iš naujo.
„Komoje išbuvau mėnesį. Jausmas lyg ilgo miego. Nesupranti, kad kažką praleidi (manoji koma buvo sukelta medikų, nežinau, ar tai ką nors keičia). Pamenu keistus sapnus, tarsi buvau erdvėlaivyje ir ateiviai su manimi atliko bandymus. Kai pabudau, turėjau visko mokytis iš naujo – vaikščioti, kalbėti, valgyti. Vis dar turiu smulkių defektų“, - pasakojo vienas forumo dalyvių.
„Sulaukęs 31-erių penkioms savaitėms atsidūriau medikų sukeltoje komoje. „Pabudimas‘ truko kelias savaites, kol išsivadėjo anestetikai. Buvo siurrealu ir baisu. Mano kūną stipriai paveikė raumenų atrofija, numečiau per 27 kg. Reikėjo įdėti daug pastangų, kad išmokčiau vaikščioti, valdyti savo rankas, naudoti tualetu. Pati koma buvo tarsi ilgiausias nemalonus sapnas, iš kurio nebuvo pabėgimo“, - atviravo kitas forumo dalyvis.
Kiti apie komą kalba su humoru.
„Mano močiutė komoje išbuvo dvi dienas. Kai ji pabudo, sakė „Mačiau Jėzų, o tualetinis popierius danguje toks minkštas!“ Ji jau mirė, tačiau ji mirė galvodama, kad iškeliaus į geresnę vietą“, - apie artimosios patirtį pasakojo vienas forumo dalyvių.
Vis dėlto buvo ir tokių, kurie atsisakė lyginti komą su miegu ir tikino, kad pabusti iš komos – kur kas baisiau.
„Pabusti iš komos toli gražu ne tas pats, kas pabus iš miego, nes sapnai ir mintys, kuriuos patiri būdamas komoje atrodo neįtikėtinai tikroviški. Galėčiau prisiekti, kad tai tikri atsiminimai“, - patirtimi dalinosi dar vienas forumo dalyvis.
